Nerimo ženklai baldų gamyboje: sparčiai mažėja užsakymų ir darbuotojų skaičius
Stokodamas užsakymų Lietuvos baldų gamybos sektorius sparčiai mažina darbo vietų skaičių. Šiuo metu šiame sektoriuje dirba apie 31 tūkst. darbuotojų – tai beveik 2 tūkst. mažiau nei pernai. 2022 m. išaugęs bankrotų skaičius taip pat neteikia optimistinių prognozių, o Valstybinės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, visame medienos ir baldų gamybos sektoriuje produkcijos kiekis per pastarąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu. Didžiausių baldų gamybos įmonių rodiklių analizė parodė, kad per pastaruosius metus jų kredito reitingai blogėjo.
Šiuo metu mūsų šalyje veikia 1672 baldų gamybos įmonės, kuriose dirba 30954 darbuotojai – tai beveik 2 tūkst. mažiau nei pernai (32842). Nuo 2020 m., kai pasaulį ištiko koronaviruso pandemija, paskatinusi žmones dairytis komfortiškesnio būsto ir naujų baldų, šio sektoriaus įmonių skaičius Lietuvoje augo nuo 1534 iki 1678 (2022 m.). Nors naujos įmonės buvo steigiamos kasmet, pernai ir šiemet jau bankrutavo 15 šio sektoriaus bendrovių, o darbuotojų skaičius per keletą pastarųjų mėnesių mažėja drastiškai.
Kredito biuro ekspertai teigia, kad baldų gamybos įmones atidžiau stebėti pradėjo, kai vieni po kitų didieji šio verslo atstovai paskelbė apie priverstines darbuotojų prastovas. Jų pagrindine priežastimi įmonių vadovai įvardino staigiai krintantį užsakymų kiekį.
„2020–2021 m. sparčiai augęs baldų gamybos sektorius nuolat skelbė apie šimtus laisvų darbo vietų. Tačiau šiuo metu baldininkai susiduria su ženkliu paklausos mažėjimu – VDA duomenimis, jis siekia 32,5 proc., palyginti su analogišku rodikliu pernai spalį, – pasakoja Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas. – Šį mažėjimą nulėmė keletas priežasčių – naujų baldų prisotinta Europos Sąjungos rinka, lėtėjantis NT sektorius, dėl pabrangusių žaliavų bei elektros išaugusios gamybos sąnaudos, taip pat – nutrūkęs eksportas į Rusiją ir Baltarusiją.“
Darbuotojų skaičiaus mažėjimą lydi krintantys kredito reitingai
Palyginti su pernai buvusiu darbuotojų skaičiumi, daugiau kaip po 50 darbo vietų sumažėjo šiose bendrovėse: „Freda II“ (buvo 793, dabar – 658), „Theca Furniture“ (buvo 751, tapo 661), „Klaipėdos baldai“ (buvo 791, dabar – 706), „Visagino linija“ (buvo 651, dabar – 573), „Freda“ (buvo 791, tapo 716), „Vilmers“ (buvo 477, tapo 425).
Kitose baldų gamybos įmonėse darbo vietų mažinimas buvo mažiau ženklus, o kai kuriose vidutinio dydžio įmonėse darbuotojų skaičius nežymiai augo.
Šiuo metu pagal darbuotojų skaičių baldų gamybos įmonių dešimtukas atrodo taip: „Narbutas International“ (1342), „Dominari“ (965), „Klaipėdos mediena“ (741), „Freda“ (716), Klaipėdos baldai“ (706), „Theca Furniture“ (661), „Freda II“ (658), „Sakuona“ (611), „Visagino linija“ (573) bei „LTP Texdan“ (573).
Iš išvardintų aukščiau įmonių tik bendrovės „LTP Texdan“ kreditingumo reitingai per pastaruosius metus pakilo, o kitų įmonių liko tokie patys arba krito.
Aukštos bankroto rizikos – kas penkta, vėlavimo mokėti rizikos – kas ketvirta baldų gamintoja
Kredito biuro vadovo teigimu, pirmuosius neramius signalus kredito biuras pastebėjo analizuodamas baldų gamybos sektoriaus darbo vietų skaičiaus pokyčius bei įrašus apie skolas kredito biuro sistemose. „Nors š. m. balandžio pradžioje registruotų skolų skaičius sumažėjo iki 867, palyginti su 935 tokiu pačiu laikotarpiu pernai, vidutinis skolos dydis išaugo iki 2969 Еur, kai prieš metus siekė 2688 eurus, – aiškina A. Kačinskas. – O dar prieš metus analogiškas rodiklis buvo 2334 eurai – tai daugiau nei ketvirtadaliu mažiau nei dabar.“
Aurimas Kačinskas prognozuoja, kad tikroji padėtis baldų gamybos sektoriuje išaiškės birželį, kai visos įmonės privalės pateikti finansinę atskaitomybę. Tačiau norintiems kurti patikimus verslo santykius su baldų gamintojais kredito biuro atstovas pataria susipažinti su įmonės kredito reitingu ir istorija bei atidžiau stebėti įrašus apie skolas.
2021 m. finansinių ataskaitų duomenimis, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priskiriama 17 proc. visų baldų gamintojų, kai pernai sausį tokių įmonių buvo 19 proc., o dar metais anksčiau – 26 proc.
Pagal vėlavimo mokėti tikimybę aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms šiuo metu priklauso 23 proc. baldų gamintojų. 2022 m. pradžioje šis rodiklis siekė 24 proc., o 2021 m. – 39 proc.
Nuo 2004 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 380 baldų gamybos įmonių, tačiau 2020–2021 m. nemokių bendrovių skaičius buvo sumažėjęs iki 10–11 per metus, o vėliau jis vėl pradėjo augti: pernai ir šiemet bankrotas paskelbtas 15 baldų gamybos įmonių.
Nemokių bendrovių analizė parodė, kad dauguma jų (10) buvo įsteigtos 2016–2021 m., ir tik viena (UAB „Šviesos loftai“) veikė nuo 1990 m. Pusė (7) pernai ir šiemet bankrutavusių įmonių veikė Vilniuje ir šalia jo, 4 – Kaune, po vieną – Klaipėdoje, Kretingoje, Kėdainiuose ir Utenoje. Bankrotas pernai ir šiemet buvo paskelbtas valstybės įmonei „Mūsų amatai“, MB „Gaminiai LT“ bei uždarosioms akcinėms bendrovėms „Baldai pagal užsakymą“, „Baldisima“, „Efektualus“, „Huseros baldai“, „KVVM“, „Lindaža“, „Lottens“, „Meduma“, „Nauvija“, „Noble Wood House“, „Puresta“, „Rimluva“ ir „Šviesos loftas“.
