Niekis
Per kalėdinę karštinę iš prekybos centro išėjusiai moteriai iškrito kažkoks popierėlis iš kišenės. „Kažką pametėte!“ – šūktelėjau. O ši atsakė: „Ai, nieko tokio, čia tik kasos kvitas.“ Pasirodo, svarbu, kad ne eurai iš kišenės iškrito, o kad šiukšlė terš gamtą – tai čia niekis.
Tačiau toks niekis po niekio ir mūsų anūkai vargiai ar turės galimybę palaižyti varveklių ir pasistatyti sniego rūmus. Neatsakinga žmogaus veikla, masinis transporto priemonių naudojimas ir kt. kasmet vis labiau spartina klimato atšilimą. Tačiau kol mūsų namo potvynis neapsėmė, kol erkės į mūsų sodą neįsisuko, mažai galvojame apie tokias esą tolimas globalias problemas. Pastarąsias priversti kedenti politikai, kurie šią savaitę šturmavo Paryžių ir Jungtinių Tautų konferencijoje siekė visuotinio susitarimo dėl klimato kaitos. Popierių, įsipareigojimų prisirašė, prisižadėjo, tačiau eilinių gyventojų mąstymo taip greit neperprogramuosi. Argi gargždiškis eis pėsčiom iki už kelių metrų esančio prekybos centro, jei turi automobilį. Tikrai ne. Ne veltui automobilių aikštelėje sunku ir laisvą vietelę surasti, juolab prieš didžiąsias metų šventes. O kad važiuodamas paskleis teršalų kamuolius, tai čia vėl niekis.
Tačiau to niekio pasekmes jau pajuto lapiškiai, kurių įrengta automobilių stovėjimo aikštelė prie modernios slidinėjimo trasos priešingai yra tuštut tuštutėlė, mat šalčio nėra, sniego nėra, slidinėtojų – nė kvapo. Apmaudu, kad dar net nespėjęs įsivažiuoti projektas (kainavęs daugiau nei pusę milijono litų!) dėl globalinio atšilimo kol kas merdi.
Gyvenimo šia diena, neatsakingumo pavyzdį rodo ir valdžios elitas. Ketvirtadienį Seimas palaimino 2016-ųjų metų biudžetą, kurio deficitas sudaro 640 mln. Kadangi išlaidos viršys pajamas, ekonomistė Kaetana Leontjeva įsitikinusi, jog dėl to atsiras nauji mokesčiai vaikams – gimusiems ir dar net negimusiems. Kiekvienam atiteks po skolos dovanėlę. Turbūt ir čia niekis. Juk dažna Lietuvos šeima, ypač jauna, jau išmoko gyventi su paskola ant pečių. Įsiskolinama įsigyjant butą, pradedant verslą – tai suprantama. Tačiau kaip išlaidautojus traktuoju tuos, kurie klimpsta į skolas vien dėl įgeidžio viską turėti čia ir dabar: nori iškart važinėti prabangiausia mašina, ilsėtis Kanarų salose.
Tai neatsakingos, vartotojiškos visuomenės grimasos, kurios ypač išryškėja prieššventiniu laikotarpiu. Nors latvių ir estų vidutiniai atlyginimai yra didesni, lietuviai išleidžia tiek pat (tikėtina, dėl šešėlinės ekonomikos ir emigrantų siunčiamų pinigų). Negana to, lietuviai kalėdiniams pirkiniams ketina skirti daugiausia iš visų Baltijos šalių. Šeima – vidutiniškai 26 proc. visų namų ūkio gaunamų pajamų, tai sudaro 502 eurus! Po lietuvių rikiuojasi estai su 501 euru, o kaimynai latviai šventes pasitiks kukliau: kalėdiniams pirkiniams numatydami 355 eurus.
Kai pinigai drasko kišenę ir juos žūtbūt reikia išleisti, kur tu žmogus sustosi ir pasimėgausi advento laikotarpiu. Akcijos parduotuvėse dažną vilioja labiau nei bažnyčios varpai. Vienoje uostamiesčio parduotuvėje taikoma net 72 proc. nuolaida auksui, sidabrui! Kad tai prekybininkų gudrybės, pripažįsta ir pakalbinta pardavėja: „Žmonės nori nuolaidų, tai mes ir padarome.“ Suprask, užsirašo žymiai didesnes kainas, o po to drąsiai vilioja akcijomis, pelnas nenukenčia – greičiau priešingai.
Tad mažiau lakstykite po parduotuves ir užuot automobiliais šildę klimatą, gaišę laiką spūstyse, šildykite tarpusavio santykius.
O jaukumu Jūsų namuose pasirūpins miškininkai, kurie gruodžio 18 d. tradiciškai visoje Lietuvoje nemokamai išdalins per 100 000 eglių šakų (Gargžduose, Tiltų g. 1, 13 val.). Tad neskubėkite jų pirkti, o juolab slapčiomis retinti jums nepriklausančių miškų. Tai ne tik žala gamtai, bet ir Jūsų moralei. Tas ponas Niekis gali atsigręžti prieš jus bet kurią akimirką. Geriau jį išvaryti, kol laikas, ir laukti sniego.
