Noriu į mokyklą?
Rudenėjantys orai, medijose vis pasirodančios informacijos apie artėjančius naujus mokslo metus, „Maximoje“ visus (nuo 1 iki 91 metų amžiaus) pasitinkantis šūkis „Atgal į mokyklą“, kaimynės klausimas „Ar jau ruošiesi mokyklai?“ išblaškė paskutinius užsilikusios pakilios vasaros nuotaikos likučius.
Ne, nesiruošiu. Ne, nenoriu.
Nenoriu blaškymosi po naujus bendrojo ugdymo programų standartus, nenoriu iš naujo patirti „nuolatinės reformos“ būsenos, kai susidėliojęs darbo metodus, pasiruošęs priemones, vėl meti juos lauk ir pradedi naują „kūrybos“ etapą – iš tavęs tikisi, kad būsi šiuolaikiškas, pamokose sukursi mokymosi iššūkiams palankią aplinką, valdysi šiuolaikines informacines ir komunikacines technologijas, išjudinsi sustabarėjusią švietimo sistemą, būsi matomas, girdimas, pasiruošęs, pasitempęs, geros nuotaikos, kūrybiškai ugdysi jaunąją kartą – visus raginsi, skatinsi, sudominsi, įtrauksi, įveiklinsi, padėsi, suprasi, palaikysi ir individualizuotai išmokysi.
Ne, nenoriu į mokyklą. Nenoriu jaustis spaudžiama vis didėjančių reikalavimų, įtampos, padidinto tėvų dėmesio, nuovargio, streso, kaip vienu metu sužiūrėti daug dalykų – dokumentai, laikas, ataskaitos, anketos, internetiniai, nuotoliniai seminarai, medžiagos atranka, vakariniai „naktinėjimai“ prie mokinių darbų, teikiant jiems „atgalinį ryšį“.
Sako, kad žmogaus būsena priklauso nuo to, ką darome, o ne nuo to, ką patiriame. Šiuo atveju praėjusių nuotolinio mokymo(si) mokslo metų patirtis neabejotinai atsiliepė visų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų emocinei būsenai. Tėvai pikti, pavargę nuo buvimo namuose kartu su vaikais; vaikai – patenkinti, kad turėjo galimybę atsipūsti, nebėgti iš vienos veiklos į kitą – iš vieno būrelio į kitą, bet užsiimti vaikiškais darbeliais, važinėti dviračiu, paspirtuku ar vedžioti šunelį, o pamokos metu dirbti savo tempu (arba visai nedirbti), o atsiskaitymui turėti papildomo laiko (ir kartais sulaukti namiškių ar draugų ženklios pagalbos) ir gauti gerą įvertinimą. Tik mokytojai vis suko galvas, kaip nuotolinę pamoką paįvairinti, kad išlaikytų vaiko dėmesį, kaip užtikrinti sąžiningą atsiskaitymą, kad puikios žinios parodytų ir puikius gebėjimus.
Šita patirtis turi išmokyti mokytojus kartais mokėti pasakyti „Ne“. Nuo Senovės Graikijos laikų mokytojui deleguotos trys funkcijos: išmanyti savo dalyką; gebėti suprantamai pateikti savo dalyką; gebėti patikrinti, kaip įsisavino tavo dalyką. Dėl viso kito yra deramasi.
Mokykimės planuoti savo laiką, darbus, poilsį. Rūpintis gera savijauta. Valstybė Geros savijautos programą, su jai skirtais 5,1 mln. Eur, numato tik mokiniams – mokinių sveikatai, fizinei būklei ir socialiniams įgūdžiams atkurti ir palaikyti. Žinoma, tą programą, veikiančią Kultūros paso platformoje, renkantis tikslines paslaugas aktyvioms veikloms gryname ore, komandos formavimo užsiėmimams, psichologų paslaugoms ar emocinio intelekto mokymams, įgyvendinti turės mokytojas. Vienam mokiniui skiriamas 15 Eur krepšelis.
Mokytojau, tiek skiriama tavo sveikatai, fizinei ir emocinei būklei atkurti?
P. S. Eisiu į mokyklą (ir be Geros savijautos programos), nes aš ją tiesiog myliu.
Stefanija PIAULOKIENĖ
„Minijos“ progimnazijos mokytoja
