Nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl buvusio Vyriausybės vadovo darbo kabineto remonto yra teisėtas ir pagrįstas
Šiandien Generalinės prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė, įvertinusi skyriaus prokuroro š. m. kovo 9 d. priimtą nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvusio vadovo Sauliaus Skvernelio darbo kabineto remonto, pripažino nutarimą pagrįstu ir teisėtu.
Prokuratūroje atlikus išsamų tyrimą nustatyta, kad prokurorui nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones. Šis tyrimas buvo atliktas Generalinėje prokuratūroje gavus Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos (toliau – Komisija) kreipimąsi.
Aukštesniajam prokurorui tikrinant nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, buvo dar kartą išnagrinėta ir įvertinta Generalinės prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus atlikto tyrimo metu surinkta medžiaga.
Tyrimo prokuratūroje metu nustatyta, kad perkančioji organizacija, t. y. Vadovybės apsaugos tarnyba (buvęs departamentas), laikydamasi teisės aktų reikalavimų kolegialiai įvertino, ar pirkimai susiję su žvalgybinio pobūdžio veikla bei motyvuotai nusprendė, kad baldų (tame tarpe ir kėdžių, stalų, veidrodžio, spintos ir kt.) pirkimas Ministro Pirmininko darbo vietoje yra susijęs su žvalgybinio pobūdžio veikla.
Nagrinėjamu atveju, prokurorų išvados paremtos nustatytų aplinkybių bei ištirtų dokumentų visuma, patvirtinančia, kad baldų ir kitų prekių Ministro Pirmininko kabinetui pirkimas yra susijęs su žvalgybinio pobūdžio veikla, buvo įvertintas Ministro Pirmininko, kaip saugomo asmens, statusas bei būtinybė užtikrinti jo darbo vietos informacinį saugumą. Be to, departamento komisijos išvada, kad baldų pirkimas Ministro Pirmininko darbo vietai yra susijęs su žvalgybinio pobūdžio veikla taip pat buvo pagrįsta Vadovybės apsaugos departamento patirtimi užkertant kelią priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų veiklai taikant vairias priemones neteisėtais būdais išgauti informaciją.
Tyrimą atlikusio prokuroro nuomone, pirkimo procedūra vyko nepažeidžiant teisės aktų, o perkančiajai organizacijai skirtos lėšos galėjo būti naudojamos darbo vietos įrengimui.
Prokuroro nutarime, kuris šios dienos aukštesniojo prokuroro sprendimu paliktas galioti,pažymėta, kad nors pirkimas vadinamas „baldų pirkimas“, tačiau į šią sąvoką įeina visas kabineto apstatymas, t. y. Ministro Pirmininko darbo vietos įrengimas, siekiant išvengti techninių priemonių (slapto pasiklausymo) įrengimo saugomo asmens darbo kabinete, todėl siekiant nurodyto tikslo ir užtikrinant saugumą, turi būti vienas tiekėjas, atitinkantis teisės aktuose numatytus patikimumo kriterijus.
Aukštesniojo prokuroro nutarime konstatuojama, kad prokuroras, nagrinėdamas Komisijos kreipimąsi, susipažino su aktualiu teisiniu reguliavimu bei padarė pagrįstą išvadą, kad pirkimų procedūra vyko teisės aktų nustatyta tvarka.
Nenustačius teisės akto pažeidimo, kuriuo pažeidžiamas asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisės bei teisėti interesai, aukštesnysis prokuroras padarė išvadą, kad 2022 m. kovo 9 d. nutarimu pagrįstai nuspręsta atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
LR prokuratūros informacija
