Obuolių skulptūros kasmet išradingesnės
Šeštadienį Gargžduose praūžusi Obuolių fiesta padovanojo puikų reginį – obuolių skulptūrų paradą pagrindine Klaipėdos gatve. Viena už kitą gražesnės ir originalesnės skulptūros susirinkusią publiką vertė aikčioti iš susižavėjimo.
Obuolių fiesta vyko jau šeštąjį kartą. Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė renginiui skyrė 1450 eurų. Pasak Gargždų kultūros centro projektų vadovės Ievos Jašinskienės, daugiausia lėšų prireikė skulptūroms sukurti. Siekiant aktyvinti seniūnijas, bendruomenes, kultūros centrus, buvo sudaromos 
sutartys ir už vienos skulptūros gamybą skiriama po 60 eurų. Šių lėšų negavo tik Klaipėdos rajono liberalai ir Klaipėdos rajono policijos komisariato bendruomenė. Dar 400 eurų teko sumokėti šventėje pasirodžiusiai kantri muzikos grupei „Karčema“ iš Šilutės, 100 eurų – šventės vedėjui Jonui 
Kavaliauskui, Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro renginių organizatoriui. „Kadangi Jonas maudosi etnokultūros vandenyse, tad neatsitiktinai tapo obuolių karaliumi“, – Gargždų kultūros centro sprendimą paaiškino I. Jašinskienė. Ji pridūrė, kad lėšų prireikė ir prizams, veikusioms vaikų kūrybinėms dirbtuvėms.
Kūryba liejosi per 
kraštus
Nuo Gargždų autobusų stoties žygiavęs dalyvių su obuolių skulptūromis paradas buvo išties vertas dėmesio. Akį traukė Medsėdžių kaimo bendruomenės obuolių derliaus karalienė, judrėniškių lėktuvas ir kt. Originalios skulptūros liudijo, kad rajono žmonės turi didžiulį kūrybinį potencialą. Susirinkę žiūrovai 
skubėjo įsiamžinti kone prie kiekvienos skulptūros, ne vienas įsimintinomis akimirkomis dalijosi ir populiariame socialiniame tinkle – ši šventė suvokiama kaip išskirtinis Gargždų renginys, apie kurį galėtų pasklisti kalbos visoje Lietuvoje kaip, pavyzdžiui, apie Žagarės vyšnių festivalį. Tereikia toliau vystyti idėją ir investuoti į renginio populiarinimą, viešinimą įvairiose visuomenės informavimo priemonėse Lietuvos mastu.
Pirmą kartą Gargžduose buvo surengtas ir obuolių jomarkas prie Kultūros centro. Stengtasi, kad visa pardavinėjama produkcija būtų susijusi su obuoliais. „Tai yra naujovė, tad dalis prekybininkų vis dar kreipėsi, norėdami prekiauti mėsa ir rankinukais, tačiau jiems atsakėme neigiamai. Norime, kad mugė išsigrynintų ir atskleistų įvairiausias obuolių panaudojimo galimybes. Juk galima pardavinėti obuolius tiesiog iš dėžių, kepti jų pyragus. To pasigedome. Reikia laiko, kad prekybininkai priprastų prie šios idėjos“, – įsitikinusi projektų vadovė I. Jašinskienė.
Ankstesniais metais renginyje dalyvaujančios bendruomenės, seniūnijos – visi buvo kviečiami atsinešti ir savo iškeptų pyragų, kitų gardėsių. Tačiau vaišės būdavo nušluojamos nuo stalų per 5 min. Kadangi šventės tikslas nėra ateiti pavalgyti, tai šios idėjos atsisakyta. Nepaisant to, ir šiemet buvo tokių, kurie ėjo į Kultūros centrą ir klausė, kur čia tuos nemokamus pyragus dalija.
