Optimizavo pelnui, bet ne žmonėms
Redakciją nebe taip dažnai, tačiau vis dar pasiekia ranka rašyti skaitytojų laiškai. Mes juos labai vertiname ir dėkojame už skirtą laiką, nes technologiniame amžiuje, atrodo, daug lengviau klaviatūra „sumaigyti“ tekstą.
Štai į redakciją ranka rašytu laišku kreipėsi gargždiškė laikraščio skaitytoja Ona. Laiške aprašoma situacija dėl AB Lietuvos pašto. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimui pirkti buvusio pašto pastatą Gargžduose. Skaitytoja nuogąstavo, jog jame Savivaldybė įrengs kabinetus darbuotojams.
Suprantu skaitytojos išsakytą poziciją, tačiau noriu patikslinti keletą aspektų. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimui įsigyti buvusį pašto pastatą Gargžduose, jį, kaip aptarta spalio mėn. vykusiame Tarybos posėdyje, planuojama nugriauti ir sutvarkyti istorinę Rinkos aikštę, atverti Gargždų bažnyčios vaizdą. Taip vasarą apsisprendė ir patys Klaipėdos rajono gyventojai, dalyvavę Savivaldybės rengtoje apklausoje. Joje iš 680 balsavusių gyventojų 569 gyventojai balsavo už pastato įsigijimą ir nugriovimą. Tad Savivaldybės darbuotojai į pašto pastatą jokiu būdu nepretenduoja, deja, jų kabinetai bus statomuose konteineriuose šalia Savivaldybės.
Supraskite, kad AB Lietuvos paštas, kuris yra Susisiekimo ministerijos priklausomybėje, savo nekilnojamąjį turtą parduoda visoje Lietuvoje, daug stacionarių paštų ši bendrovė uždarė esą taip optimizuodama pašto paslaugas. Gargždai nėra išimtis. Jei ne rajono Savivaldybė, tai kokie nors verslininkai ar kita kokia nors institucija būtų galėję pirkti pašto pastatą. Gal ten būtų įrengę naktinį klubą, gal dar vieną parduotuvę?.. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsižvelgė į gyventojų nuomonę ir į miesto interesą – dar viena vieta Gargžduose bus sutvarkyta, patraukli ir gargždiškiams, ir svečiams.
Laiške skaitytoja Ona taip pat išsakė nuomonę, jog visiems įprastoje vietoje nelikus pašto sunku naudotis jo paslaugomis, mat paštas išsikėlė į miesto pakraštį. Jos nuomone, Gargžduose be visuomeninio transporto ne visi gyventojai paštą gali pasiekti. Tačiau reikia pagaliau visiems suprasti, kad Lietuvos paštas yra valstybės valdoma akcinė bendrovė, ji visoje Lietuvoje tvarkosi pagal savo strategiją, visiškai neatsižvelgdama nei į savivaldybių, nei į gyventojų norus. Ar patogi gargždiškiams ta naujoji Gargždų pašto vieta, ar pakankamai ten erdvės, užgriozdinus paštą kojinėmis ir kanceliarinėmis prekėmis, Lietuvos paštas gyventojų nuomonės neklausė ir neklaus.
Gargždų paštui dabar nuomojamos patalpos naujame pastate šalia „Autoaibės“. Taigi toks išsikėlimas – valstybės valdomos akcinės bendrovės Lietuvos pašto vadovybės sprendimas. Kaip ne kartą rašėme „Bangoje“, Lietuvos paštas mūsų rajone paliko tik du stacionarius paštus: Gargžduose ir Priekulėje. Beje, Priekulėje paštas prieš kelerius metus taip pat iškeltas į miesto pakraštį prie prekybos centro, o patalpas miesto centre Lietuvos paštas siūlo pirkti kam tik nori. Bet kol kas niekas nesusigundo. Ar patogu priekuliškiams kulniuoti į miesto pakraštį? Ko gero ne, bet ar Vilniuje sėdinčiai vadovybei tai yra įdomu?.. Svarbu, kad jie „efektyvino“.
Štai Vėžaičiuose, Veiviržėnuose, Endriejave, Doviluose, neatsižvelgus į gyventojų poziciją, pašto skyriai taip pat jau seniai uždaryti. Doviliškiai tam aktyviai priešinosi: o Lietuvos paštas visada turėjo savo burtažodį: paslaugos būsiančios kokybiškesnės, kai dirbs mobilieji paštininkai. Ar tikrai taip atsitiko? Šias situacijas ne kartą jau aprašėme. Gyventojai tikrai pastebi, kad pašto paslaugos tolsta nuo žmonių, o Lietuvos paštas viešuose pranešimuose vis akcentuoja paslaugų plėtrą, modernizaciją. O nuomonę, ar taip tikrai yra, galite susidaryti patys. Bet įdomu, ar žmonės tikrai nusiunčia savo pretenzijas būtent į sostinę, būtent Lietuvos paštui arba Susisiekimo ministerijai? Matyt, ne. Lietuvos pašto vadovybė teigia, kad skundų kasmet mažėja (kaip nemažės, jei viskas tik el. būdu, o ne visi moka interneto galimybėmis naudotis). Visgi dažniausiai žmonės tik socialiniuose tinkluose paburba, o iš tiesų oficialiai nesiskundžia.
Lietuvos paštas ne tik Klaipėdos rajone uždarinėja stacionarius paštus ar keliasi į kitas patalpas, ši „efektyvi“ pašto reforma vykdoma visoje šalyje.
Gargždiškė laiške redakcijai atkreipė dėmesį, kad neliko net geltonųjų pašto dėžučių, kaip išsiųsti laišką? Tikra tiesa, viena pašto dėžutė liko prie redakcijos sienos, o kita tik prie naujojo Gargždų pašto. Taigi neįmanoma nesutikti su skaitytojos nuomone, kad paštas ne plečia, o riboja paslaugas. „Norisi paklausti – kokia ta plėtra? Kam ji naudinga? Skambūs žodžiai: „Paslauga arčiau žmogaus“, visa tai buvo, kai buvo paštai ir ankstesnė paslaugų kiekybė ir kokybė, dabar viso to nėra. Kažkas daroma, pinigai leidžiami „vėjui“, o paslaugos nėra“, – savo laiške akcentuoja skaitytoja Ona. Ji taip pat pasigedo ir spaudos kiosko miesto centre, panaikinto bene prieš penkerius metus. Jis priklausė ne paštui, bet bendrovei „Lietuvos spauda“. Tiesa, Savivaldybė buvo žadėjusi miesto centre pastatyti gražų paviljoną, kuriame būtų ir spauda prekiaujama, bet, matyt, tebeprojektuoja…
Tiek gyventojai, tiek žiniasklaida, o labiausiai regioninė spauda taip pat kenčia nuo Lietuvos pašto pokyčių. Bendrovė pastaruoju metu atleido per 400 paštininkų, nusprendė vėl didinti prenumeratos pristatymo įkainius (primename, kad „Bangos“ laikraštis prenumeratos kainos nekėlė, tad laikraščiui toks pašto sprendimas yra nuostolingas). Tačiau vis „optimizuodamas“, vis „efektyvindamas“ savo veiklą esą vardan klientų Lietuvos paštas gali pasigirti it ant mielių augančiu pelnu: 2021 m. įmonė patyrė 6,4 mln. eurų nuostolį, o 2022 m. iš šios nuostolių balos išlipo ne tik sausa, bet ir pasidabinusi 4,8 mln. eurų pelnu. Tik kieno sąskaita? Apetitas auga bevalgant, tad galime tik spėlioti, kokių pokyčių Lietuvos paštas atneš šiemet…
Gabrielė ČIUNKAITĖ
„Bangos“ korespondentė
