Pasaulis kitoks jau nebebus

Paskendę savo provincialiose smulkmenose ar rietenose, kartais nė neįsivaizduojame, kuo kvėpuoja likęs pasaulis. O jis per pastaruosius metus labai pasikeitė. Ir ne į gerąją pusę. Prieš dešimtmetį lankantis Europos sostine tituluojamuose Europos Parlamento ir kitų ES institucijų pagrindiniuose namuose – Briuselyje – neteko matyti iki dantų ginkluotų karių, budinčių pagrindinėse miesto gatvėse. Neteko pajusti ir stipraus nesaugumo jausmo šiame gražiame, turtingame, aukštos vakarietiškos kultūros mieste.

Tačiau šis jausmas su kolegų žurnalistų būreliu mus užklupo visai neseniai, prieš gerą savaitę, karštą birželio vakarą ramiai vakarieniaujant vienoje iš jaukių senamiesčio gatvelių netoli Didžiosios aikštės. Joje nuolat būriuojasi daugybė žmonių, jaunimas mėgsta sėdėti tiesiog ant grindinio, valgyti ledus, gurkšnoti gėrimus. Staiga į tą aikštę įbėgę iki dantų ginkluoti kariškiai bei policijos pareigūnai suskubo žmones evakuoti iš aikštės, stumti į parduotuvių, barų vidų. Čia žmonės sukrito po stalais, sulindo į vyno rūsius. Kiti, apimti panikos, puolė į šalutines gatveles šaukdami: „Bomba, bomba!“ To pakako, kad siaubo apimta minia pasileistų per stalus, kėdes, pametę daiktus, batus, valgius ir gėrimus. Bėgome ir mes, o galvoje sukosi mintys, ar tai gali būti Europos sostinėje, ar tai realu, ką matome ir patiriame. Užbarikaduoti patalpose kolegos išgyveno baimės pilnas nežinios akimirkas. Virš galvos sukosi sraigtasparniai, gatves šukavo ginkluoti kariškiai, netilo specialiųjų automobilių sirenos, tarp jų ir greitosios pagalbos. Kažkas susipjaustė su indų šukėmis, nugriuvo, kažkam stojo širdis, ištiko priepuolis… Tik vėliau paaiškėjo, jog kažkoks beprotis bandė susisprogdinti netoli aikštės esančioje stotyje, tačiau snaiperio buvo nukautas. Baimintasi, kad jis turi bendrininkų, todėl sausakimšame turistiniame miesto kvartale belgų pareigūnai ir ėmėsi saugumo veiksmų. Jie susitvarkė puikiai – teroro aktas neįvyko, niekas nenukentėjo. Tačiau realiai supratome, kad terorizmas yra žymiai arčiau negu galvojame. Tai veikia psichologiškai, žinoma, neigiamai. Mus bando įbauginti – toks yra teroristų tikslas. Pasėti nerimą, baimę, nepasitikėjimą. Tačiau gyvenimas nesustojo – žmonės po įvykio vėl ramiai šnekučiavosi lauko kavinėse, į aikštę vėl plūdo turistų minios… Ironiška, bet mes, grupė Lietuvos žurnalistų, tomis dienomis Europos Parlamente dalyvavome seminare saugumo tema, tad teko išgirsti ne tik teoriją apie terorizmo užkardymą, bet ir neplanuotai pamatyti visa tai praktiškai. Žurnalistams – įdomi patirtis, kolegos drąsiai transliavo telefonais reportažus radijui ir televizijai gyvai iš gatvės, tačiau nė vienam to antrą kartą patirti nesinorėtų.

Kalbantis su diplomatais, pareigūnais, kovojančiais prieš terorizmą, akcentuota, kad pasaulis kitoks ir nebebus, ramybės nebesitikėkime, situacija yra nuolat kintanti. Ryškėja vis gilesni etniniai ir socialiniai skirtumai, o tai sukelia konfliktus. Galime tik pasidžiaugti savo saugiais namais Lietuvoje. „Aš geriau sausą duonos plutą graušiu, bet gyvensiu savo tėvynėje ramiai“, – sakė kolegė grįžtant namo. Tačiau ir Europa saugumo prasme pasikeitė ir keičiasi kasdien, nors laisvai gyventi pripratę europiečiai šaukia, jog kartu ribojamos ir piliečių teisės. Štai įvedama išorinė ES sienų kontrolė su dokumentų patikra, ten stiprinamos pajėgos, įgyvendinamos kitos saugumo priemonės. Terorizmo užkardymo specialistai ragina žurnalistus daugiau gilintis ne į pačius teroristus, kaip jie tokiais tapo, bet ir daugiau pasakoti apie jų aukas, šeimas, kaip žmonių gyvenimai pasikeitė po išpuolių, netekus artimųjų. Tai viena iš prevencijos priemonių, konsoliduojanti visuomenę, kad mažiau piliečių ryžtųsi teroristiniams veiksmams, įvertintų skaudžias pasekmes, nepasiduotų propagandai. Skaičiai kalba patys už save – apie 5000 europiečių tarnauja samdiniais rytų konflikto zonose, kuriose praeina terorizmo pradžiamokslį.

Kita grėsmė stabilumui stipriai sklinda iš Rusijos pusės. Tai aktua­lu Baltijos šalims, kurias šaltu informacinės priešiškos propagandos žiedu spaudžia ši agresyviai nusiteikusi kaimynė. Jos tikslas toks pats kaip ir teroristų – pasėti nerimą, baimę, nepasitikėjimą, atimti saugumą. Turime tam priešintis, kritiškai vertinti mus pasiekiantį informacinį srautą, atskirti pelus nuo grūdų, jei norime ir toliau turėti saugius namus šiame išprotėjusiame pasaulyje.

Rudenį planuojamos didžiulės karinės pratybos Rusijos pasienio zonoje, visai netoli mūsų, tačiau Briuselio saugumo pareigūnai teigia nemanantys, kad yra reali karinė grėsmė. Nors tokių puolamojo pobūdžio pratybų metu buvo užpultos Gruzija ir Ukraina. Esame saugūs po NATO sparneliu. Liepos 6 dieną į Lenkijos sostinę Varšuvą atvykstantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pasiųs pasauliui žinutę, koks svarbus yra šis regionas ir kad jis, esant reikalui, bus apgintas.