Paskutinė Europos viltis?
Europos politikos arenos sensacija – Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono kalba balandžio Europos Parlamento (EP) sesijoje Strasbūre. Jo pasisakyme, kurį teko girdėti ir matyti gyvai kartu su gausiu tarptautiniu žurnalistų būriu, buvo itin akcentuotos europietiškos vertybės, nepakantumas autoritarizmui ir, be kita ko, pasijuto gana tvirtas E. Macrono nusiteikimas daryti reikalingas reformas, stiprinant Europą. Ne veltui šio keturiasdešimtmečio kalba buvo pasitikta tokiais komentarais, jog grįžo tikroji Prancūzija, pagaliau Europoje atsirado stiprus lyderis. Net „Brexit“ siela, britų parlamentaras Nigel Farage po E. Macrono kalbos neslėpė emocijų: „Jūs esate paskutinė Europos viltis!“
„Bangos“ kalbinti europarlamentarai taip pat laikėsi nuomonės, jog E. Macronas egzaminą EP išlaikė: jis parodė, kad nori ir gali dirbti Europos labui. Teigiama, ES akivaizdžiai reikia naujos, stiprios politinės lyderystės, nes ligi šiol „paradui“ vadovavusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, esą sunkiai rikiuoja partiečių gretas artėjantiems rinkimams savo šalyje. Tad ji bendriems Europos reikalams nebeskiria tiek laiko, kiek išties reikėtų. Natūraliai atsirado laisva niša naujam lyderiui, kurio vaidmenyje daugelis mato E. Macroną, o kartu su juo – ir stiprėjančią Prancūziją bei jos balsą ES. Bet jaunasis prezidentas be kitų šalių vadovų paramos neapsieis, visiems kartu sprendžiant sudėtingas Europos problemas. Jų apstu tarptautinės prekybos, nelegalios migracijos, užsienio politikos, saugumo ir gynybos, Rytų partnerystės, ES plėtros, agresyvėjančio Kremliaus suvaldymo ir kitose srityse. Baltijos šalims, pasak mūsų europarlamentarų, labai svarbu, jog E. Macronas realiai suvokia Rusijos grėsmes. O ir pačioje Europoje po smurtinių įvykių sekos nelikę naivumo, vertinant šios šalies veiksmus. Kitais metais – EP rinkimai, tad būtina suvaldyti kremlinių trolių fabrikus…
Budrumo prireikia, regis, tokiuose „nekaltuose“ reikaluose kaip tiesioginės užsienio investicijos. Štai birželį vyksiančiame ES Tarybos – valstybių vadovų – susitikime turi būti priimtas sprendimas dėl šių investicijų patikros mechanizmo įteisinimo, nes dabar tik 13 iš 28 ES šalių tokias investicijas tikrina. Teigiama, jog ypač būtina tikrinti investicijas, susijusias su tokiais jautriais sektoriais kaip energetika, transportas, ryšiai, medijos, nes tai susiję su valstybės ir piliečių saugumu. Esą susivokti dėl neaiškių investicijų grėsmių paskatino ne Rusija, o Kinija, kuri jau baigia ekonomiškai „okupuoti“ kai kurias pietines valstybes.
Sudėtinga situacija dėl Ukrainos – šalis žiauriai vargsta, vykstant nepaskelbtam karui su Rusija žūsta žmonės. Esant beviziam režimui ukrainiečiai plūsta užsidirbti pas mus, o ypač į Lenkiją: iš viso išvyko jau 1,7 mln. žmonių. ES pasiryžusi šiai šaliai skirti 1 mlrd. eurų subsidiją – pusę sumos šiais, antrą dalį – kitais metais. Dėl paramos Ukraina derasi ir su Tarptautiniu valiutos fondu, o šio sąlygos skolinantis pinigus yra labai griežtos – reikalaujama vėl pakelti dujų kainas, nors net 65 proc. gyventojų gauna kompensacijas už komunalinius mokesčius (Lietuvoje – dešimteriopai mažiau), o tai milžiniška našta biudžetui. Sunkėjant finansinei padėčiai, populiarėja politikai radikalai, o ne rimti reformatoriai. Tačiau neseniai Ukrainoje viešėjusi EP narė Laima Andrikienė „Bangai“ sakė optimizmo neprarandanti: „Nėra tokios jėgos, kuri parklupdytų Ukrainą ar lieptų jai pasukti atgal. Mačiau jaunus valstybės politikus, jie nepasiduos, kovos su oligarchais, korupcija, Rusijos agresija iki galo. Mes, lietuviai, tai labai jaučiame, nes perėjome per tą patį“, – sakė L. Andrikienė.
O kas laukia Lietuvos po 2020 metų, kai nebeliks gausių ES investicijų? Teigiama, jog tai priklausys nuo „Brexit“, kuris bus įgyvendinamas jau kitąmet, pasekmių. Beje, jau kyla iniciatyva perbalsuoti dėl pasitraukimo iš ES, nes tik dabar britai pradeda įvertinti šio veiksmo pasekmes šaliai. Birmingemo universitete studijuojanti lietuvaitė Justė papasakojo, jog studentai ir dėstytojai buvo prieš atsiskyrimą, o išties daugelis britų jau kitą dieną po referendumo „guglino“, kas toji Europos Sąjunga… „Tiesiog buvo sužaista žmonių emocijomis, prigąsdinta imigrantais“, – įsitikinusi tarptautinius santykius studijuojanti mergina.
Beje, savo kalboje Prancūzijos prezidentas E. Macronas akcentavo, kad jo šalis, iš europietiškos šeimos pasitraukus Jungtinei Karalystei, į ES „kasą“ pasirengusi mokėti daugiau, bet lėšos turėtų būti panaudojamos efektyviai. Tad gal išties charizmatiškasis Macronas – paskutinė Europos viltis? Pagyvensim – pamatysim.
