Pavardė

Humoreska

Akcizas Kloika, atėjęs į civilinės metrikacijos skyrių, prisistatė ir išreiškė pageidavimą pasikeisti pavardę.

– Kodėl taip nusprendėte? – skyriaus specialistė privalo taip paklausti. – Beje, ji visai simpatiškai skamba, – jai priklauso paprotinti interesantą.

– Visi juokiasi iš manęs, pavargau nuo tų patyčių.

– Kokios tad norėtumėte?

– Kad ir pats nežinau, gal jūs man padėtumėte apsispręsti. Pavyzdžiui, kokia jūsų pavardė?

– Vasiliauskienė.

– Nieko gero, – atsiduso Akcizas.

– Kodėl taip manote? – darbuotoja sutriko ir paraudo.

– Mano kaimynė irgi Vasiliauskienė, tai, žinokitės, didesnė kloika negu aš.

– Pone, – matosi, kaip darbuotoja įsitempė: – Jūs čia atėjote pavardės pasikeisti ar iš Vasiliauskų pasišaipyti?

– Kodėl jūs manote, kad aš šaipausi?

– Vasiliauskienę pavadinote kloika.

– Nesuprantu, kas jums nepatinka. Ką tik teigėte, kad „kloika“ visai simpatiškai skamba.

– Neapsimetinėkite kvaileliu, puikiausiai suprantate, ką aš turiu galvoje.

– Neįsižeiskite, bet tik skrodimas gali parodyti, kiek jūs ten turite.

– Užteks tų blevyzgų, – įrausta tarnautoja, – aš ne tam čia sėdžiu, kad jų klausyčiausi.

– Kas tamstai liepia sėdėti, čia gi ne kalėjimas, galite ir atsistoti – man tas pats.

Įsiutusi Vasiliauskienė stryktelėjo nuo kėdės ir parodė ranka į duris:

– Tučtuojau lauk iš kabineto, o tai iškviesiu apsaugą.

– Jaučiu, kad tas jūsų apsaugininkas neateis, – ramiai dėsto Kloika. – Prieš čia užsukdamas, aš su juo mažumėlę šnektelėjau. Kažkoks nervuotas jis man pasirodė, neapsikentęs aš jam „greitąją“ iškviečiau.

Algimantas VAŠKYS