Pilni aruodai – javapjūtė baigiasi
Savaitės viduryje gera technika apsirūpinę rajono ūkininkai džiaugėsi baigę javapjūtę, kurią vadino nesudėtinga. Jų laukuose vėl beriama sėkla. Šiemet grūdų prikulta daugiau, tačiau supirkimo kainos mažesnės.
Išbandė naujas technologijas
Peskojų kaime, Kretingalės seniūnijoje, gyvenantis ūkininkas Romas Liaudanskas, stambaus pieno ūkio šeimininkas, iš augalininkystės gauna tik trečdalį pajamų. Apie 270 ha javų auginęs juos buvo nukirtęs iki paskutinių liūčių – belikę keli hektarai vasarinių rapsų. „Šiemet lengva javapjūtė, nors buvau pasėjęs daugiau nei pernai, – sakė ūkininkas. – Svarbu pasinaudoti geru oru ir operatyviai nukulti, nes įprasta, kad rugpjūčio pabaigoje prapliumpa lietus.“
Pirmoji liūtis priplojo kviečius, todėl skubėjo juos nukulti. Savo galingu, moderniu kombainu „Case IH 5088“ tai galėjo padaryti sparčiai. Per dieną R. Liaudanskas nukuldavo iki 20 ha. Jis prisipažino, kad javų kūlimo niekam nepatikintis.
Jis pasidžiaugė, kad šiemet neiššalo žiemkenčiai, kaip nutikdavo ankstesniais metais. „Pernai gavau naujos žieminių kviečių veislės ‘Toras’, kurie, pasirodo, atsparūs“, – kalbėjo ūkininkas. Jų buvo pasėjęs beveik 50 hektarų, vidutiniškai prikūlė iš ha 6,7 t, o vasarinių – apie 6 t. Pastarųjų augino 77 ha. Vasarinių rapsų, kuriuos augino 94 ha, prikūlė po 2,7 t.
R. Liaudanskas pasakojo, jog su ūkyje dirbančiu, agronomijos mokslus studijuojančiu žentu Mindaugu šiemet augalininkystėje pritaikęs naujas technologijas. Tačiau ne visos naujovės buvo efektingos – su kai kuriomis „nudegė“. „Per sausrą karbamidu nupurškėme žieminius kviečius ir juos nedeginome, nors vykdėme visus konsultantų nurodymus, – kalbėjo ūkininkas. – Paaiškėjo, kad dėl sausros mūsų teritorijoje ši rekomendacija netinka. Juk čia, skirtingai nei kitose rajono vietovėse, vasarą nelijo du mėnesius.“
Šiemet panaudojęs, kaip rekomendavo konsultantai, makrotrąšų komplektą, pastebėjo, kad tai davė naudos. Bet kol kas jis negalėjo pasakyti, ar apsimoka taikyti brangesnę technologiją. „Juk tokią pritaikius Vidurio Lietuvoje, kur derlingos žemės, grūdų derlius būtų 3 tonomis didesnis“, – sakė R. Liaudanskas.
Jis pastebėjo, jog šiemet už toną grūdų mokama 100 litų, už rapsų – apie 400 Lt mažiau nei pernai. Ūkininkas pardavė 675 tonas kviečių bei 250 t rapsų. Galvijų, kurių laiko per 600, pašarui skirtus 300 t grūdų sandėliuoja savo ūkyje.
R. Liaudansko nukultų javų laukuose pūpso šiaudų ritiniai. Jų reikia ūkyje laikomiems galvijams: kraikui bei pašarui. Po to jie vėl grįš į laukus. „Visi pasėliai buvo tręšti mėšlu, todėl reikėjo mažiau mineralinių trąšų“, – akcentavo jis.
Kiti ūkininkai kombainu šiaudus smulkina ir beria laukuose, tačiau tai nėra taip efektyvu.
R. Liaudanskas pasakojo, kad jau ruošia žemę rudens sėjai ir ketino šią savaitę ją pradėti. Sės tos pačios žieminių kviečių veislės ‘Toras’ grūdus, nes ji, ūkininko nuomone, tinkama auginti pajūrio regione.
Nebesės rapsų ir rugių
Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė jau prieš porą savaičių baigė kulti javus – liko 250 ha vasarinių rapsų, kurie dar nesubrendę. „Reikia turėti kombainų ir grūdų sandėlių, kad laiku sudorotum derlių“, – sakė bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis.
Rugpjūčio 26 d. kretingališkiai jau pradėjo rudens sėją: savaitės viduryje buvo pasėję 220 ha žieminių kvietrugių. Iš viso numatyta pasėti 800 ha žiemkenčių. Sėją baigti planuoja iki rugsėjo vidurio.
„Šį rudenį, pirmą kartą bendrovės istorijoje, nebesėsime žieminių rapsų, nes 4 metus iš eilės jie iššalo. Šiemet dėl to neteksime apie 2 mln. litų“, – teigė vadovas.
Nebesės ir rugių, nes užpuolus ligai grūdai nebetinka maistui. O jų prikūlė 270 tonų.
Šiemet 1780 hektarų užauginti grūdai vos telpa bendrovės sandėliuose. Pasak G. Liorenšaičio, prikulta 1500 t grūdų daugiau nei pernai. Geriausiai užderėjo žieminiai kviečiai – vidutiniškai po 5 t iš ha. „Tačiau mažesnės grūdų supirkimo kainos“, – akcentavo pašnekovas.
G. Liorenšaitis pasakojo apie gerą derlių: per dieną prikuldavę iki 500 tonų, ir džiaugėsi, kad ūkyje yra sandėliai. Naujuosiuose, moderniuosiuose, pastatytuose prieš 3 metus, telpa 4 tūkst. t, o senuosiuose – 2200 t.
Javų plotai didėja
Pieno ūkio šeimininkas Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, gyvenantis Triušelių kaime, javapjūtę baigė irgi prieš dvi savaites. Pašarams 40 hektarų užaugintus javus savo kombainu „Niva“ be jokios bėdos nukirto pats. Žieminių kvietrugių prikūlęs po 5 t iš ha, vasarinių kviečių – po 4 t, miežių – po 3,5 t.
Pasak jo, Klaipėdos rajone dirvos nepalankios grūdininkystei, tačiau javų plotai didėja, kaip ir visoje šalyje. „Paskaičiuota, jog pas mus auginti daugiau nei 4,7 t iš ha neapsimoka: didinant derlių, kaštai didėja labiau nei pajamos“, – kalbėjo B. Markauskas, pridūręs, jog javų laukus tręšia kelis kartus, kad gautų normalų derlių. Šiemet ypač gerai užderėjo kukurūzai.
Pašnekovo teigimu, šiemet pasaulinės grūdų atsargos buvo mažiausios, tačiau itin derlingais metais pavyko sparčiai papildyti.
Šiais metais rajono žemdirbiai deklaravo 10 716 ha grūdinių kultūrų. Rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, ketvirtadienį buvo nupjauta apie 85 proc. javų.