Plikiuose kapai byloja ir apie būsimą mirtį
Plikių miestelyje, jaukiame medžių prieglobstyje, įsikūrusios kapinės skirtos ne tik mirusiesiems. Kai kurie kaimo gyventojai su nerimu stebi, kaip per keletą metų iškilo paminklai ir borteliai dar gyviems žmonėms. Į „Bangos“ redakciją paskambinusi garbaus amžiaus Plikių gyventoja stebėjosi – ar tai normalu, kad antkapį išsikalę dar guvūs sutuoktiniai sodina gėles ant savo būsimo kapo?
Nei seniūno, nei klebono
„Plikių kapinėse dalijamos, o gal ir pardavinėjamos vietos gyviesiems“, – tokią nuoskaudą išsakė į „Bangos“ redakciją paskambinusi pensininkė iš Plikių. Ji stebisi, kad kapuose yra iškilęs ne vienas antkapis, kuriame iškaltos tik žmonių pavardės ir gimimo datos. Mirties datos nėra, nes ji dar neatėjusi. Gyvų kapų šeimininkų pavardes vardijusi skaitytoja stebėjosi: esą vienas kadaise buvęs svarbus asmuo gyvena Šiauliuose, bet amžinojo poilsio vietą jau rezervavo Plikiuose. Kapas esąs net keturvietis. Vieną šeimą senolė pateisino, mat sutuoktiniai neturi atžalų ir, neva, jiems tikrai reikia paminklą pasistatyti. „Mūsų kapinaitės nedidelės, seniesiems ir tikriesiems plikiškiams vietos neliks“, – baiminosi pensininkė. Ji neigė norinti pati kapo duobę rezervuotis. Priešingai – nepritaria tokiems žaidimams su likimu.
Skaitytoja tikino, kad amžinojo poilsio vietas kapuose dalija bažnyčios prižiūrėtoja. Net kalbama, kad už tai reikia susimokėti. Tačiau susisiekus su Plikių parapijos klebonu Antanu Mačiumi, teko nustebti. „Jau metus bažnyčios prižiūrėtojos neturiu. Pats pamerkiu gėlių, uždegu žvakes. Su kapų skirstymu bažnyčia niekaip nesusijusi. Pernai tik organizavome talką ir aplink teritoriją apipjovėme krūmus. Daugiau reikalų neturime“, – tikino klebonas. Esą prireikus laidoti mirusįjį, dvasininkas ateina jau prie iškastos duobės ir net nesidomi, kas ją konkrečioje vietoje parinko. Specialioje knygoje kunigas tik įrašo mirusiojo miestelėno duomenis, bet laidojimo vieta nesidomi. Esą neretai būna, kad šermenys rengiami Gargžduose, tad ir kunigas prie duobės atvyksta iš ten.
Prižiūrėtoja – savanorė
Kretingalės seniūnijos seniūnas Vytautas Gūžas privertė suglumti dar kartą. „Dabar tik tvarkome dokumentus, kad kapinės oficialiai taptų seniūnijos. Iki šiol jos priklauso parapijai. Turime atlikti žemės matavimus, sutvarkyti kitus formalumus. Planuojame kapus praplėsti iki neveikiančių liuteronų kapinių. Taigi jos bus beveik antra tiek didesnės“, – planus pasakojo seniūnas. Jis patikino, kad seniūnija neturi darbuotojo, kuris užsiimtų kapų priežiūra ir duobių skirstymu. Tai esą daro bažnyčios prižiūrėtoja…
Galiausiai po pokalbių su klebonu ir seniūnu pavyko išsiaiškinti, kad kapinėse savivalės visgi nėra. Seniūnija pasitiki vietine gyventoja, kuri savanoriškai prižiūri kapus. Irena Razmienė Plikiuose daugeliui pažįstama kaip moteris, galinti už užmokestį prižiūrėti artimųjų kapus. Ji pati „Bangai“ sakė dabar prižiūrinti 22 kapus, tačiau ankstesniais metais darbo turėdavo ir prie 30, 40 kapaviečių. Dėl to visiems vietiniams žinoma, kad dėl kapo duobės reikia tartis su ja. Moteris sakė prieš maždaug pusmetį sulaukusi seniūnijos prašymo skirstyti naujus kapus ir mielai sutikusi padėti. „Kai buvusi bažnyčios prižiūrėtoja išėjo iš
Plikių parapijos klebonas A. Mačius teigė nežinąs, ar bažnyčia prieštarauja išankstinei kapaviečių rezervacijai. „Aš manau, kad tai nieko blogo. Mes buvome susidūrę su analogišku atveju Ginduliuose, kai numirus žmogui nebėra jo kur laidoti. Tai jeigu duoda duobę iš anksto, kodėl nepasirinkus? Ir mano tėvai Viekšnių kapinėse yra geresnę vietą užsiėmę“, – kalbėjo klebonas.
darbo, seniūnija paprašė: sakė tu tvarkai, tu ir parodyk žmonėms“, – tikino I. Razmienė. Moteris prisipažino dirbanti be jokio įgaliojimo, nevedanti ir jokios kapų apskaitos. „Jei miršta žmogus, leidžiu artimiesiems pasirinkti, kurioje vietoje norėtų kapo. Yra standartiniai išmatavimai, bet jei žmogus yra numatęs laidoti kelis šeimos narius, leidžiu užsiimti didesnį plotą“, – sakė ji.
Kol niekam neužkliuvo
Paklausta apie „gyvus mirusiuosius“, I. Razmienė neneigė, jog tuščių kapų esama. Esą ji tokių nė vieno nepaskyrusi, nors žmonės norėtų. Buvo tik vienas atvejis, kai giminaitis iš anksto norėjo rezervuoti vietą mirties patale esančiai senolei. „Žmonės labai nori užsiimti vietą iš anksto ir žinau, kad daug metų kapuose tokie dalykai vyko“, – tikino kapų tvarkytoja. Anot jos, vieša paslaptis, kad anuomet už kapo paskyrimą žmonės net turėdavo susimokėti. Esą ji pinigų neima ir mirusiųjų artimieji dėl to maloniai nustemba.
Plikių kapinaitėse išties vyrauja tvarka ir ramybė. Prižiūrėtojai, nors ir neoficialiai dirbančiai, niekas priekaištų nereiškia. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas patikslino, kad Kretingalės seniūnijos seniūnas V. Gūžas nėra teisus – veikiančias kapines pagal Vietos savivaldos įstatymą prižiūri Savivaldybė, o ne parapija. Esą vieninteliai Priekulės liuteronai yra paprašę koncesijos būdu prižiūrėti kapus. Neva laikai, kai kapus prižiūrėdavo klebono padėjėjos, seniai praėję. „Seniūnija turi imtis to reikalo. Galbūt tokios tvarkos laikomasi, kol viskas gerai ir niekam tai neužkliuvo“, – svarstė A. Kampas.
