Pliūpsniai, bet ne sprendimai
Šiąnakt vėl grįšime į žiemos laiką, tarsi dovanai gavę vieną valandą. Tačiau labiau apsnūdusios, susikaupusios gamtos ciklas visiškai nesutampa su mūsų politikų pastaruoju metu suaktyvėjusiais veiksmais. Nėra gi ko stebėtis – jų apsireiškimas susijęs ne su laiko pokyčiais. Šiuo atveju didžiausias reguliatorius – rinkimų datos. Jos lemia ir atoslūgius, ir pakilimus.
Dabar gi mūsų Seimo nariai griūdami skuba visuomenei pranešti vienokią ar kitokią idėją, kuri užburtų rinkėją ateinančiais metais vėl brūkštelėti ties to paties parlamentaro pavarde. Šios savaitės racionalizacinių pasiūlymų lyderis, kaip esą gerinti liaudies padėtį, be abejonės, yra Algirdas Sysas, penktą kadenciją leidžiantis Seime. Per kelias kadencijas spėjusių ir vaikus užauginti, ir anūkų susilaukti parlamentarų yra geras tuntas. Neišrinkus baisu jiems būtų užverti tūkstančius kartų varstytas Seimo duris. Kaip tie ilgamečiai seimūnai integruotųsi į Lietuvos kasdienį gyvenimą?
Taigi, ilgamečio parlamentaro A. Syso siūlymu, Seime pritarta įstatymo pakeitimams, kuriuos priėmus būtų įvesti progresiniai mokesčiai: nuo didesnių nei 14 tūkst. eurų pajamų per metus (1 166 eurų per mėnesį) gaunantiems asmenims tektų prievolė mokėti ne dabar esantį 15 proc., bet 25 proc. tarifą, uždirbantiems per metus daugiau kaip 36 tūkst. eurų (3 tūkst. eurų per mėnesį) – 40 proc. Juk iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas turi sukelti pasigėrėjimo ir palaikymo bangą. Mes greiti pasidžiaugti, jei kažkam blogiau: tegu moka tie pasiturintieji daugiau! Betgi vien į savo artimąją aplinką pažvelgę pamatysime, kad dažniausiai tokias algas gauna gerą išsilavinimą turinys, kvalifikuoti darbuotojai. Dažniausiai jie nėra savininkai, o samdomi žmonės, beje, neretai ir jauni, studijavę užsieniuose, nuolat tobulinęsi. Jų nėra tiek daug, kad Lietuvos biudžetas nuo tų planuojamų didesnių mokesčių taip papilnėtų, kad gerovė Lietuvoje įsivyrautų. O kad dalis tokių darbuotojų, jei dar daugiau apmokestintų, spjautų į viską ir emigruotų, pagrindo manyti yra.
Kad toks pasiūlymas yra tik kibirkšties visuomenėje įžiebimas, o ne problemos sprendimas, neslepia ir pats pataisų iniciatorius. Mat ne pirmą kartą šis pataisas siūlantis politikas pats primena, kad Seimas jų jau keliskart nepatvirtino. Net finansų ministras R. Šadžius nelinkęs pritarti tokiam partijos kolegos populizmui. Vyriausiasis Lietuvos finansininkas norėtų eiti logiškesniu keliu: be išlygų apmokestinti vertybinius popierius, dividendus ir t. t. Taigi, jis siūlo didesnę naštą uždėti turtui, o ne darbo santykiams.
Bet pernelyg neimkim į galvą dėl tų mokesčių nei tie, kurie mažai uždirbame, nei tie, kurie daug. Visas lyg yla iš maišo vėl išlendančias idėjas, kaip padaryti, kad Lietuvoje gyventi būtų geriau, nurašykite artėjantiems Seimo rinkimams. Jei mojate ranka, kad gi jie dar toli, klystate. Dar vienai kadencijai siekiantys likti parlamento rūmuose politikai taip tikrai nemano. Ir jie pasiryžę kalnus nuversti, kad tik tie siekiai taptų realybe.
Štai kad ir dar viena numatoma permaina, kuri pribloškė net kai kuriuos politikus. Dar 2013 metais teisingumo ministras J. Bernatonis yra registravęs projektą, pagal kurį Lietuva būtų padalinta į dešimt regionų ir jų rinkėjai rinktųsi iš partijų atskirai kiekvienam regionui pateikto kandidatų sąrašo. Socialdemokratai trečiadienį visiems netikėtai vėl prisiminė šią idėją, kuri kitą savaitę sugrįš ant Seimo pirmininkės L. Graužinienės stalo jau apsvarstyta visose partijose.
Pagal projektą nebeliktų vienmandačių rinkimų apygardų, o žmonės iš partijų pateikto sąrašo rinktųsi jiems patinkančias asmenybes. Įdomiausia, kad Seimo dydį planuojama palikti tokį patį – 141 vietos ir sudaryti 10 apygardų, kurių dydis priklausytų nuo gyventojų skaičiaus.
Kiekvienam blaiviai mąstančiam vis tiek kyla klausimas: kodėl apygardų dydis priklauso nuo gyventojų skaičiaus, o Seimo narių – ne? Jei jau užsimojome keisti rinkimų sistemą, tai kirskime iš peties: sumažinkime ir parlamentarų skaičių proporcingai atsižvelgdami į emigraciją.
Šią savaitę vietos politikai svarstė Gargždų turgaus modernesnį pertvarkymą. Objektas tikrai svarbus. Nė vienas mąstantis politikas jo nėra aplenkęs.
