Prablaivėjusioje Lietuvoje rastųsi daugiau vietos kultūrai
Žinomi kultūros žmonės nebenutyli Lietuvoje išvešėjusios alkoholizmo problemos. Kai kurie iš jų prisidėjo prie pilietinės iniciatyvos dėl Alkoholio kontrolės įstatymo keitimo. Nuošalyje neliko ir dirigentas bei muzikos pedagogas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas Donatas Katkus. Beje, ne kartą su koncertais apsilankęs ir Gargžduose.
– Kodėl sutikote būti įtrauktas į iniciatyvinę grupę renkant 50 tūkst. parašų, kurie reikalingi siekiant pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymą, ir raginate kitus pasirašyti?
– Labai apsidžiaugiau, kad mane pakvietė pareikšti savo nuomonę, nes persigėrusiai Lietuvai yra nekas, būtinai reikia uždėti apynasrį tokiems alkoholio suvartojimo mastams. Remiantis alkoholio daryklų argumentais, tai jokiu būdu negalima imtis radikalesnių priemonių, nes esą bus pažeidžiamos žmonių teisės, sudaromi nepatogumai. Bet dėl šalies visuomenės saugumo, gerovės būtina imtis tokio apynasrio alkoholio pramonei. Esu pats Skandinavijos kraštuose lankęsis, kur alkoholis yra tik specializuotose parduotuvėse pardavinėjamas, tai sektinas pavyzdys. Kai žmonėms alkoholis nešmėžuoja po nosim, jo mažiau nusiperka ir išgeria. Aš labai norėčiau, kad Lietuva prablaivėtų. Jei kažkas saikingai retai išgeria, tai aš nieko nesakau, bet toks pylimas, koks yra dabar, yra griežtom priemonėm stabdytinas. Tad kviečiu visus žmones pasirašyti po šia iniciatyva keisti, griežtinti Alkoholio kontrolės įstatymą. Galėčiau kelis kartus pasirašyti, kad tik tokie įstatymai būtų priimti: reikia drausti alkoholio reklamą, riboti alkoholio prieinamumą, saugoti vaikus ir jaunimą nuo jo.
– Kokias emocijas Jums kelia lankymasis blaiviame festivalyje šeimoms „Naisių vasara“?
– Prisipažinsiu – buvau sužavėtas Naisių festivalio atmosferos. Koncertuose, kavinėse, prekybos vietose – minios blaivių žmonių, to nepamatysi kituose Lietuvos festivaliuose. Laimingos šeimos: vyrai ir moterys, vaikai vaikšto kartu, nes vyrams nėra reikalo užkliūti prie alaus bokalo. Sako, kad festivalio metu 15 kilometrų spinduliu negausi net bokaliuko alaus. Tai milžiniškas Ramūno Karbauskio laimėjimas. Prisipažinsiu – mėgau vyną, šiaip gėrimus, dabar esu abstinentas ir stebinu meno visuomenę. Sakau – važiuokit vasarą į Naisius. Kaip nuostabu gyventi be alkoholio. Be jo ir kultūra atranda savo prasmę ir paskirtį. Valio blaiviai kūrybai.
– Kaip vertinate prasidėjusią, galima sakyti, revoliuciją Lietuvos kultūros gyvenime, t. y. mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atsiradimą? Naisiai pernai tapo pirmąja mažąja Lietuvos kultūros sostine, o šiemet šią atsakomybę prisiėmė dar dešimt Lietuvos miestelių ir kaimų. Kaip manote, kokią naudą šios iniciatyvos ir veiklos duos paprastam gyventojui?
– Kultūros sostinių judėjimas – tai vilties ženklas mūsų kultūrai ir menui. Jis ne tik ugdo žmogų, bet turi didelę socialinę svarbą, nes maži miesteliai atranda pagrindą, kuo didžiuotis, papuošia gyventojų kasdienybę, paverčia ją vertingesnę. Verta gyventi apsuptam švarios gamtos, blaiviai ir kultūringai. Tai Lietuvos ateitis. Didžiuojuosi, kad tapau Telšių – 2016 m. Lietuvos kultūros sostinės – ambasadoriumi.
– Ko palinkėtumėte tiems, kurie organizuoja, stengiasi dovanoti kokybiškus (kultūrine prasme) renginius ne tik dideliuose miestuose, bet ir mažuose miesteliuose ar kaimuose? Kodėl tai svarbu?
– Žmonės, kurie dirba kultūrai, labiausiai įprasmina savo gyvenimą. Tai darbas kitiems, savo kaimynams ir draugams. Mūsų merkantiliniame ir egoistiškame amžiuje tai viltis, kad pasaulis pasikeis, kad žmonių bendruomenė, jos interesai taps visos bendruomenės, kaimo, miestelio, gyvenvietės žmogiškų ryšių kokybės ženklu. Nėra nieko vertesnio kaip draugystė, savitarpio parama, atjauta. To linkiu ir jums.
– Dirigentas, pedagogas, muzikologas… Kurios iš šių pareigų Jums mieliausios?
– Visos jos man mielos, nors kiekviena reikalauja specialių žinių, pastangų ir laiko, ypač kai nemėgsti „chaltūrinti“…
Kalbino Živilė VYŠTARTAITĖ
