Prezidentinės opcijos

„Už ką reikės balsuoti?“ – kamuojasi potencialūs rinkėjai, matydami, kaip greitai bėga laikas, jau ir gegužės 12-oji čia pat, o kandidatai į prezidentus taip ir neatsiskleidė. Dauguma žinome pavardes, na, dar partiją, kuri šį kandidatą iškėlė, vieną kitą žurnalistų iškapstytą skandalingą istoriją ir beveik viskas. Laidos televizijoje, nors ir vadinamos debatais, nykios, diskusinėse laidose girdim tik savimi, savo klausimų aštrumu ir bendravimo nekultūra besimėgaujančius vedėjus, kurių tikslas – kaip nors sumenkinti pašnekovą. Kol kas kitokios informacijos ir nesulaukėm. Beje, kažin ar bus.
Žinoma tik viena – rinkimai vyks. Ir nebus čia jokių stebuk­lų, nesulauksime jokio mesijo, kažkaip bus išrinktas vienas iš aštuonių. Palyginimui – JAV rungiasi du kandidatai, pas mus – aštuoni. Ką turim, tą turim – begalinį norą valdyti ir viskas dėl tos Lietuvos, dėl jos laimės ir gerovės. Skamba gražiai, bet rinkėjai – jau ne tie pradžios naivuoliai. Jie dabar žino, kad prezidentas nepadidins pensijų (ne jo galioj), neuždarys kelių migrantams (sprendžia Europos Sąjunga), nesiglėbesčiuos su Rusija (sukils tauta) ir vargiai suvaldys nepaliaujantį bankų norą plėšikauti, kai apetitas kyla bevalgant. Bet užtat gal baigsis rietenos ir žmonės galės ramiai dirbti, gal būsim tik tautiečiai, daugiau ar mažiau susipratę, o ne homofobai, vatnikai, buduliai, prorusiški elementai ir kitokie netikėliai. Ne mažiau svarbi ir žodžio laisvė, gebėjimas priimti kitokią nuomonę, ryžtingi sprendimai. Taigi rinkimai – lyg sėkmė naudotų daiktų parduotuvėje. Gal rasi toje sumestinėje krūvoje kažką vertinga, kažką reta pamatysi ar aptiksi. Gal pasiseks?
Kai užklumpa abejonės, labai padeda nuomonė iš šalies. Štai pažįstama vilnietė net neabejoja dabartinės premjerės sėkme, nes ji valdinga, nieko nebijanti, turi didelį stiprios partijos palaikymą ir, anot pašnekovės, padarė daug reikšmingų darbų. Nugirdęs pokalbį pašnekovės vyras net užraudęs puola prieštarauti: nieko ji čia nepadarė, priešingai, viską apleido, sujaukė, be to, pasipūtusi, grubi, arogantiška. Šeima įsisuko į kasdienį ginčų ratą ir svarstymus tenka skubiai nutraukti. Keičiam temą, kitaip laukia nemaloni baigtis.
O bičiulė iš Klaipėdos nepaliauja žavėtis dabartiniu Prezidentu ir balsuos tik už jį. Esą, kultūringas, graži šeima, maloniai bendrauja su žmonėmis, daug keliauja į užsienį, jį ten pripažįsta, gerbia. Dar palaiko Ukrainą, labai daug jai padeda, kartais paprieštarauja mūsų Vyriausybei. Visa tai tiesa, bet kokie reikšmingi darbai atlikti dėl savos šalies, dėl jos žmonių, kur tos utopinės gerovės valstybės ieškoti, taip ir liko neatsakyta. O dar tie rimtą žmogų iškvailinantys berniukai, tas keistų ministrų patvirtinimas, įžeistų ambicijų karai. Yra apie ką pagalvoti.
„Aš už politikos naujokus, jie dar nieko neprisidirbę“, – drąsiai rėžia gimtinėje sutiktas tėviškėnas. Jam patinka ir „tas advokatas“ ir „tas daktaras“, todėl dar nenusprendė, katrą rinksis. Bėda tik, kad pirmasis kartais labai daug ir sudėtingai šneka. Tiesa, daug žino, gali pasakyti ir kas blogai, ir ką jis, tapęs prezidentu, galėtų pakeisti. Ir amžiaus tinkamo – jaunas, išsilavinęs, turtingas, neubagauja mokesčių mokėtojų pinigų. Taip pat žada imtis įstatymų, kurie baustų graibštukus, jiems tektų atsakyti finansiškai. Tai daugeliui labai patinka, nes grįžtama prie įprastų moralės normų, kai nesąžiningai pasielgęs turi būti ne tik nubaustas, bet privalo ir nuostolius atlyginti. „Tas daktaras“ daugiausia kalba apie Lietuvos stiprybę ir galias, kokia mūsų šalis gali būti savarankiška, stipri, draugiška. Klausytis gražu, bet, žinant dabartinę šalies situaciją ir apsuptį, kyla daug abejonių. Ar taip tikrai gali būti, ar tai tik mūsų ausims apgauti?
Yra ir dar keturi, patinkantys ar nepatinkantys, bet siekiantys to paties tikslo – prezidentauti. Jie taip pat turės savų rinkėjų, kurie tikriausiai neskaitys jų programų, bet principas „patinka – nepatinka“ suveiks.
Taigi tokios tos prezidentinės opcijos, t. y. pasirinkimai, parinktys. Žodis į kalbinę apyvartą jau paleistas, bet kalbininkų dar veikiausiai nepalaimintas. Užtat juo mėgaujamasi lyg užsieniniu meduoliu, skonis lietuviškas, bet pakelis gražesnis. O mums belieka balsuoti. Tiesiog ateiti ir rinkti, nes jeigu neateisime, vis tiek išrinks. Bet tai bus jau be mūsų valios.