Pridėtinė vertė? Bendrystė!
Gargždų 772-ojo gimtadienio šventė – praeityje, mūsų atmintyje jau sluoksniuojasi prisiminimai. Kiekvienam tikriausiai skirtingi.
Man įsimintiniausia – miesto eisena. Ko gero, vienas iš pigiausiai pinigine išraiška kainavusių šventės dalių. Nupirkti įspūdingus pasirodymus, garsias grupes jau nebėra pats sudėtingiausias uždavinys šiais laikais, kai Klaipėdos rajonas yra vadinamas klestinčiu. Brangiausia, manau, yra tai, kas kūrybiška, kas padaryta iš širdies mūsų pačių, kam nereikia viešųjų pirkimų, kas telkia mus be prevencinių programų ir projektinių biudžeto eilučių. Visada, kai įgyvendiname kokias nors idėjas, klausiame: kokia pridėtinė vertė? Šiuo atveju atsakymas labai aiškus: sutelkta bendrystė. Reali. Kaip dabar madinga sakyti, Gargžduose pasirodė pilietinė visuomenė.
Nors dar iš vakaro buvau girdėjusi bambėjimų, kam ji reikalinga, šeštadienis – gi yra laisvadienis, o čia esą reikia vos ne per prievartą eiti, nes gi ragina ir ragina. Bet šeštadienio popietę į eitynių susirinkimo vietą prie autobusų stoties plūstantys žmonės apstulbino. Žinoma, gerąja prasme. Jų veidai švietė – tokių žmonių varu nesuvarysi. Jei ir buvo pesimistiškai nusiteikusių, manau, jų nuotaika pakilo kaip ant mielių. Tiek daug šurmuliavimo, pasilabinimų, apsikabinimų. Lyg giminių susiėjime. Juk susirinko ne tik Gargždai, bet ir seniūnijų, bendruomenių, kultūros įstaigų atstovai. Gal kažkas iš jų ir buvo anksčiau niurnėjęs, „kam mums tiems Gargždams šventę daryti“, bet miesto eisenoje, man rodos, bet koks apmaudas ištirpo. Ir mums, gargždiškiams, buvo labai smagu kartu pasidžiaugti išradingomis delegacijomis iš viso rajono. Štai Kvietinių bendruomenės „grėbarkos“ komanda (kvietiniškiai vasarą gi garsėja unikaliu grėbarkos čempionatu), kurią išskirtinai puošė 80–90-ųjų stiliaus dievaitė, kultūros darbuotoja, režisierė Reda Paulikienė. Na, šis vaizdas taip traukė akį!
Eisenoje žygiavo lygiai prieš metus įsteigto Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro medikų, darbuotojų gausus būrys. Gera buvo juos matyti nuotaikingus, pasipuošusius šviesaus mėlio marškinėliais: kasdienybė jų nelengva, bet kaip pagirtina, kad jie moka susitelkti šventei.
Ypatingas eisenos reiškinys – VšĮ „Gargždų švara“ teatralizuotas pasirodymas. Išraiškinga, muzikali, naudinga edukacija kiekvienam šventės dalyviui. Per keletą nuotaikingo pasirodymo minučių atskleista dviejų skirtingų epochų – 1980-ųjų ir jau 2025-ųjų – atliekų surinkimo, rūšiavimo, perdirbimo tvarka, kuri dabar skiriasi kaip diena nuo nakties. Į edukacinį vaidinimą „Gargždų švara“ pasitelkė Stasio Šimkaus konservatorijos moksleivius, kai kuriuos žinomus mūsų muzikantus, o konstruoti sovietmečio „šiukšlinės“ maketą noriai padėjo du jauni gargždiškiai. Eisenos pasirodymui ruoštasi beveik du mėnesius – taigi „Gargždų švara“ – kuo tikriausias pavyzdys ateinančių metų eitynių dalyviams.
Praėjusiame penktadienio numeryje „Žurnalisto pastabose“ vildamasi rašiau, kad miesto gimtadienio šventės eitynės bus smagios. Išsipildė. Rašiau, kad ateityje būti eisenos dalyviu bus garbė. Ko gero, ir ši prognozė išsipildys. Šventės organizatoriai, tikiuosi, savo atmintin susems visus kūrybiškiausius šios eisenos momentus, o ir pasidarys išvadas, kaip tokią eiseną reguliuoti, kaip žygiavimą padaryti dar smagesnį, interaktyvesnį ir muzikalesnį. Tobulėjimui ribų nėra.
Švenčių sraute pasimeta karštligiškai dirbančio Seimo įstatymų pakeitimai ir sprendimai. Kol visi riejasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo, vienas svarstymas parlamente patraukia dėmesį. Jį galima pavadinti naudingu ir sveikintinu: trečiadienį Seime Lietuvos ugdymo įstaigų asociacijų atstovai išsakė paramą iniciatyvai sugrąžinti galimybę gyventojams dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti švietimo įstaigoms.
Priminsiu, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. GPM biudžetinėms įstaigoms, tokioms kaip mokyklos ir darželiai. Šia tema anksčiau išsamiai rašėme „Bangoje“. Dabar Seime kelią skinasi Seimo nario Audriaus Radvilavičiaus projektas, kuriuo siūloma sugrąžinti žmonėms tokią galimybę. „Turime sudaryti sąlygas bendruomenėms prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo. Mokyklos, darželiai neteko svarbaus papildomo finansavimo šaltinio. Tuo tarpu privačios mokyklos ir toliau gali gauti paramą iš gyventojų pajamų mokesčio dalies, nors jų finansinė padėtis ir taip geresnė. Dėl to tik gilėja socialinė atskirtis – ir atskirtis švietime“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje akcentavo A. Radvilavičius.
Lietuvos ugdymo įstaigų asociacijos atkreipia dėmesį, kad skiriamas 1,2 proc. ypač padėdavo tiems, kurie patiria socialinę atskirtį ar turi ypatingų poreikių, taip pat padėdavo stiprinti edukacijas, rengti daugiau ekskursijų, įsigyti būtiniausių reikmenų. „Tos galimybės atėmimas iš mokyklų ir darželių neatrodė nei demokratiškas, nei pagrįstas“, – pažymėjo gimnazijų asociacijos prezidentas.
Gera žinia būtų visoms mokykloms, darželiams, jei gyventojų pajamų mokesčio dalį vėl būtų galima skirti būtent švietimo įstaigoms. Manau, kad tai pozityviai atsilieptų ir mūsų rajono ugdymo įstaigoms, na, kad ir dalyvaujant Gargždų miesto gimtadienio eisenoje. Šiemet šaunu buvo matyti eitynėse kelių miesto švietimo įstaigų mokytojų, mokinių, darželinukų ir jų tėvelių žygiuojančias komandas. O gal, gavus papildomų lėšų iš GPM pervedimų, ir kitos rajono mokyklos, darželiai galės atvažiuoti į eiseną ir dar pagyvinti jos gretas.
