Priekulės aplinkkelis palengvins eismą
Gyventojams, dažnai besinaudojantiems keliu Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, yra gerų žinių. Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudaryta komisija Priekulės aplinkkelio statybos darbus priėmė gruodžio 17 d. Darbus atlikusios jungtinės veiklos pagrindais dirbusios bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ ir „Hidrostatyba“ aplinkkelio tiesimo darbus baigė kone pusmečiu anksčiau. Oficialus darbų pabaigos terminas – 2014-ųjų gegužė.
Priekulės pašonėje nutiestas aplinkkelis – vienas ambicingiausių pastarųjų metų projektų, kurio finišo nekantriai laukė ne tik vairuotojai, bet ir šio miestelio gyventojai.
Panaudojant 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, baigta tiesti pirmoji 6,5 km ilgio Priekulės aplinkkelio dalis. Nutiesus aplinkkelį, Priekulės gyventojų nebevargins nuolatinis tranzitinio transporto srautas, miestelio gyventojai pajus ramybę, variklių išmetamomis dujomis nebebus teršiamas oras.
Pirmas etapas baigtas
Beveik pusmečiu anksčiau nei planuota oficialiai baigti Priekulės aplinkkelio tiesimo darbai atsiėjo beveik 41,4 mln. litų. Didžioji dalis lėšų – 31,55 mln. Lt skirta iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų Ekonomikos augimo veiksmų programos.
Tiesiant Priekulės aplinkkelį įrengtas ne tik visiškai naujas 6,5 km ilgio, 8 m važiuojamosios dalies pločio kelio ruožas, bet ir pastatyti 3 tiltai, pralaida per upę, įrengtos saugaus eismo priemonės, rekonstruotos ryšių bei elektros linijos, pakelės drenažo sistema.
Kelio trasa juosia Priekulę iš rytų pusės ir jungia valstybinės reikšmės rajoninį kelią Dreižiai–Agluonėnai su krašto keliu Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Trasa kerta Gruodės, Agluonos, Neknupio ir Minijos upes, todėl tiesiant taip pat pastatyti tiltai per Gruodę, Agluoną ir Miniją, o per Neknupį – pralaida. Tiltas per Miniją ilgiausias iš jų – 83 m, per Agluoną – 42 m, Gruodę – 31 m.
Važiuojant nuo Klaipėdos, aplinkkelis iš kelio Nr. 141 ties Dituvos kaimu suka Minijos upės link ir susijungia su vadinamuoju Agluonėnų keliu ties Stragnais II. Beje, jis nutiestas per potvynio užliejamą zoną. Šviesoforų sankryžose ties įvažiavimu į aplinkkelį ir išvažiavimu iš jo nėra.
Minėtas 6,5 km ilgio naujas kelias – tik pirmas Priekulės aplinkkelio tiesimo etapas (projektas „Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimo I etapas“). Vėliau turėtų būti vykdomi antrojo etapo darbai, kai aplinkkelis bus pratęstas nuo Agluonėnų kelio iki tilto per Veiviržo upę.
Saugiau ir ramiau
Valstybinės reikšmės kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda yra vienas ilgiausių ir krovininio transporto srautu intensyviausių krašto kelių Lietuvoje. Ypač bloga situacija susiklostė Priekulės miestelyje, kurio transporto infrastruktūra yra visiškai nepritaikyta tokio intensyvumo eismui. Šiuo keliu taip pat važiuoja krovininis transportas tarp Klaipėdos ir Kaliningrado srities. Ruožas ties Priekule buvo vienas problemiškiausių ir dėl to, jog kelias eina siauromis miestelio gatvėmis, o miestelio ribose esantis tiltas per Miniją – pasenęs, juo eismas galimas tik viena kryptimi. Tad jau daugelį metų priekuliškiai buvo priversti kęsti triukšmą ir oro taršą. Nuo sunkiasvorės technikos vibruoja pastatai, dėl jų nesaugu kitiems eismo dalyviams, pablogėja aplinkos kokybė, greitai suyra gatvių danga. Tačiau padėtis iš esmės, priekuliškių nuomone, pasikeis 141-ajame kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda nutiesus Priekulės aplinkkelį, kuris nuo miestelio ribų nutolęs daugiau kaip kilometrą. Sunkiasvorių automobilių srautą nukreipus į aplinkkelį, miestelyje taps ir saugiau, ir ramiau, o vairuotojai sutaupys nemažai laiko, nes nebereikės važiuoti per Priekulę.
- Saugant miestus nuo tranzitinio transporto srautų, 2007–2013 m. laikotarpiu ES sanglaudos fondo lėšomis Lietuvoje tiesiami keturi nauji aplinkkeliai – Vilniaus vakarinis, Vilniaus išorinis pietinis, Kairių ir Priekulės. Iš viso aplinkkeliams tiesti iš šio fondo skiriama 685,4 mln. litų. Aplinkkeliai tiesiami įgyvendinant Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“.
- Kelias, jungiantis Klaipėdą ir Rytprūsių miestą Tilžę, per Priekulę, Šilutę ir kitus miestelius buvo nutiestas dar XIX a. antroje pusėje. Tuomet visi džiaugėsi tvirta akmenimis grįsta danga, paaukštinta virš potvynių užliejamų laukų kelio sankasa, pavėsį važiuojantiesiems arkliniais vežimais sudarančiais šalikelėse pasodintais medžiais.
- Nuo tų laikų pasikeitus transporto priemonėms, šis kelias ėmė nebeatitikti saugaus eismo reikalavimų. Todėl jis buvo rekonstruotas – XX a. išasfaltuotas ir, kiek leido šalikelėse pasodinti medžiai, paplatintas. Vėliau medžius dėl eismo saugumo imta šalinti. Automobilių srautai vis didėjo, ypač dėl to kentėjo Priekulės centrinėje gatvėje gyvenantys žmonės.
