Dviračiu minti bus paprasčiau
Gargžduose dviračių mėgėjų niekada turbūt nebus kiek Amsterdame, bet atsiranda viltis, jog, 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis įgyvendinus projektą „Klaipėdos rajono dviračių trasų specialiojo plano parengimas“, paspartės dviračių infrastruktūros bei dviračių turizmo plėtra Klaipėdos rajone. Tada pedalus minti bus patogiau ir šio laisvalaikio gerbėjų būrys ženkliai padidės. Projekto vertė 120 053,2 Lt, iš jų 102 045,22 Lt ES lėšos iš žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos.
Miestas nedraugiškas dviratininkams
Vokietijoje gyvenanti, mėgstanti keliauti ir dažnai dviračiu važinėjanti buvusi gargždiškė Ilona Kasparavičiūtė pasakoja pasigendanti galimybės greitai ir patogiai susisiekti dviračiu, kai atvyksta pasisvečiuoti. Jai Gargžduose naudotis šia transporto priemone nesaugu ir nepatogu, reikia dažnai sustoti, nes nepatogūs nuvažiavimai nuo šaligatvių, nėra infrastruktūros. „Trūksta racionalaus požiūrio ir suvokimo, kad dviratis yra ne tik laisvalaikio, bet ir susisiekimo priemonė. Reikia didesnių pastangų, kad gyventojai ištrauktų dviračius iš sandėliukų“, – įsitikinusi Ilona.
Viešnia pasakojo pastebėjusi, jog gera infrastruktūra pajūryje, poilsiautojai dviračius nusigabena į Kuršių neriją, kur nuo Klaipėdos iki Nidos driekiasi maždaug 50 km ilgio takas. Važiuojant pajūrio dviračių trasa galima grožėtis pajūriu, pamario gamta, išlikusiais žvejų kaimeliais.
Nėra vieningos sistemos
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Giedrės Stankevičienės, iki šiol nėra sukurtos vieningos Klaipėdos rajono dviračių trasų sistemos, neužtikrinama subalansuota rajono plėtra. „Dviračių trasų specialiojo plano parengimas ženkliai prisidės ir prie dviračių turizmo plėtros problemų sprendimo Klaipėdos rajone.
Dviratis – ne tik išsigelbėjimas nuo spūsčių, ekologija, bet ir aktyvumas. Lietuvoje dviračius susisiekimui naudoja tik 0,5 proc. žmonių.
Parengtu dviračių trasų specialiuoju planu bus išanalizuotas dviračių trasų poreikis, plėtros kryptys, suplanuotas bendras Klaipėdos rajono dviračių trasų tinklas, pateikti judėjimo dviračiais skatinimo ir dviračiams būtinos infrastruktūros išvystymo siūlymai, – projekto svarbą įvardijo G. Stankevičienė. – Specialusis planas aiškiai nustatys dviračių trasų planavimo prioritetus bei atsižvelgiant į jau esančius dviračių maršrutus leis sistemingai planuoti jų įrengimą. Plane bus galima integruoti 2013 m. pabaigoje parengtos regioninės galimybių studijos „Vakarų krantas“ sprendinius, papildyti nacionalinių dviračių trasų žemėlapį, prijungiant Klaipėdos rajone esančius dviračių takus ir planuojant ateities perspektyvas.“
Neparengus dviračių trasų specialiojo plano iki naujojo ES struktūrinės paramos periodo 2014–2020 m., būtų prarasta daugybė galimybių gauti paramą dviračių trasoms/takams projektuoti ir įrengti.
Mažiau eismo įvykių
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, valstybinės reikšmės keliuose įrengta
1 276 km pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių. Mūsų rajone – 52 km valstybės įmonės takų.
Gargžduose šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis per 29 km. Iš seniūnijų turtingiausia takų Kretingalė. Čia šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų apie 9 km. Takų – ne vienas kilometras, bet dažniausiai tai yra šaligatvio ar gatvės dalis, todėl važiuojant tenka konkuruoti su pėsčiaisiais ar saugotis pro šalį skriejančių mašinų. Dar kebliau, kad šie takai neištisi – gali netikėtai baigtis, pakeliui pasitaiko ir bortelių, ir stulpų. Tyrimai rodo, jog kelio ruože, prie kurio nutiesiamas dviračių takas, penkiskart sumažėja eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės.
Dėmesys turizmo infrastruktūrai
Kitas rajono Savivaldybės įgyvendinamas projektas „Gargždų turizmo infrastruktūros modernizavimas“ taip pat finansuojamas iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Projekto vertė 1 157 176 Lt, iš šios sumos ES dalis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą – 907 899 Lt.
Turizmo ir rekreacijos požiūriu pažintinio turizmo galimybės Klaipėdos regione dar nėra pakankamai išnaudojamos – ne visiškai sutvarkyti vietinės reikšmės keliai, trūksta pėsčiųjų ir dviračių takų, nepakankamai išvystyta turizmo informacinė sistema. „Gargžduose keliose gatvėse įrengti takai, pritaikyti dviračiams, pėstiesiems, bet šios gatvės tarpusavyje nesikerta, t. y. nesuformuotos trasos, jungiančios turistų lankomas vietas. Ne visi dviračių ir pėsčiųjų takai šiuo metu atitinka keliamus saugaus eksploatavimo reikalavimus. Takai būtini norint pritraukti daugiau keliaujančių dviračiais turistų, sudaryti sąlygas integruoti takus į kitas dviračių turizmo trasas“, – pasakoja Kristina Jokubaitytė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė.
Įgyvendinus projektą tikimasi esamų ir planuojamų įrengti pėsčiųjų ir dviračių takų pagrindu žiedo principu suformuoti dviračių ir pėsčiųjų takų trasą Gargžduose. Neabejojama, jog išsiplės dviračių turizmo galimybės, bus sudarytos sąlygos integruoti Gargždų dviračių ir pėsčiųjų trasas į kitas egzistuojančias dviračių trasas.
Klaipėdos rajono savivaldybės dviračių trasų specialaus plano rengimo tikslai ir uždaviniai:
- Didinti dviračių susisiekimo ir turizmo infrastruktūros potencialą;
- Didinti esamų ir naujų turizmo traukos objektų patrauklumą;
- Sukurti palankias sąlygas aktyviam poilsiui Klaipėdos rajone;
- Planuoti dviračių takus ir trasas sujungti į vientisą dviračių takų sistemos tinklą;
- Trumpiausiu atstumu sujungti traukos objektus, lankytinas vietas;
- Numatyti dviračių stovėjimo ir saugojimo aikšteles;
- Suderinti prioritetinių dviračių takų įrengimo vietų sąrašą;
- Išskirti dviračių takus pagal jų paskirtį (rekreaciniai, rajoniniai, magistraliniai);
- Įvertinti perspektyvinių gatvių plėtros planus.
