Priklausomybė
Humoreska
Į priklausomybės ligų centrą nedrąsiai įslinko pagyvenęs ponas. Kiek apsidairęs, jis įsmuko į vedėjo kabinetą, prisėdo ant jam pasiūlytos kėdės ir, liežuviu suvilgęs apkepusias lūpas, sušnabždėjo:
– Gėda prisipažinti, bet darausi priklausomas, kaip ten reklamoje sakoma, – „kartą paragavęs negali sustoti“, – baigė čepsėdamas.
– Ar nuo čipsų? – šyptelėjo vedėjas.
– Nejuokaukite, man vystosi priklausomybė nuo valdžios – jau penkias kadencijas atpyliau ir dar noriu. Pats suprantu ir iš aplinkinių girdžiu, kad iš manęs nieko gero, bet traukia valdžioje pabūti nors tu ką. Ką man daryti?
– Pasitarkite su liaudimi, juk jai atstovaujate.
– Pakalbu prieš kiekvienus rinkimus, bet ar jie nesupranta, ar aš ne taip pašneku, kad mane vis išrenka.
– Ech, kokia dabar liaudis, – daktaras trinkteli kumščiu į stalą, – niekuo negali pasitikėti. Jei kiek mąstytų, tai vienu kvailiu valdžioje būtų mažiau. Beje, ar galite pasakyti, kokie būtent faktoriai formuoja tą Jūsų priklausomybę? Narkomanas, pavyzdžiui, susileidęs dozę pajaučia palaimą, pavartoję alkoholio, tampame drąsesni ir iškalbingesni, priklausomi nuo sekso nori visus paeiliui, manau pats suprantate, – nuo kėdės pašokęs daktaras išraiškingu judesiu pademonstravo, apie ką kalba sukasi, – lošėjas rizikuoja, laimi, pralaimi, jam gaminasi adrenalinas. Žmogus pripranta prie tų pojūčių ir jam vis norisi pakartoti tai. Paklausiu paprasčiau – kas jus „veža“?
– Trys viename, – nušvito ponas. Nuo valdžios aš kaifuoju, per posėdžius drąsiai vėjus paistau, užsinorėjęs galiu bet kurį, kaip jūs parodėte, patvarkyti, tik su adrenalinu kiek blogiau, nesigamina – jokios rizikos, visada laimi, nė už ką neatsakai.
– Sunkus atvejis, – atsiduso vedėjas. – Metadono programos tamstai nepritaikysi, užkoduoti vargu ar pavyktų, nebent parašytumėte prašymą, kad jūsų prie valdžios neprileistų.
– Nė nesvajokite – nerašysiu.
– Tada nežinau, ką tamstai ir bepasiūlyti.
– Kaip tai nežinote, siūlykite man prezidento postą. Gydykite mane tokiu pat principu kaip ir narkomanus – mažindami dozę. Pradžioje – prezidentas, vėliau – premjeras, po to meras ir taip palaipsniui, kadencija po kadencijos, išvaduosite mane iš tos priklausomybės.
Algimantas VAŠKYS