Prislėgtieji aukštų kainų ketina aplenkti prekybos centrus
Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Skirelienės teigimu, lyginant gruodžio ir kovo mėnesio duomenis, Lietuvoje vaisių kainos kilo 10,3 proc.,daržovių (išskyrus bulves) – 14,2 proc., pieno, sūrio ir kiaušinių – 0,7 proc., nealkoholinių gėrimų – 1,4 proc., alkoholinių gėrimų – 3,9 proc.
Praėjusią savaitę po kelių žinomų Lietuvos žmonių pasisakymų socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimo banga dėl aukštų maisto kainų. Žmonės ieško išeičių: turintys galimybę patys sėja daržus ir augina gyvulius, kiti ieško pigesnių vietų, kur įsigyti maisto prekių, o dar kiti viliasi atkreipti valdžios ir prekybininkų dėmesį organizuodami akcijas.
Pigesnių vaisių ir daržovių paieškos
Į Dovilų seniūnijoje, Laistų kaime, esantį vaisiais ir daržovėmis prekiaujančios įmonės „Baltic Fresh Fruit“ sandėlį žmonės plūsta ne tik iš Klaipėdos, bet ir viso rajono. Per dieną čia apsilanko apie 100 žmonių, kurių vidutinė krepšelio vertė siekia maždaug 9 eurus. Nusidriekusią pirkėjų eilę išvydo ir „Bangos“ korespondentė, pirmadienį perpiet užsukusi pasižvalgyti vaisių ir daržovių pasiūlos. Socialiniame tinkle skaityti teigiami atsiliepimai pasitvirtino. Pasirinkimas čia tikrai didelis, o kiekvieną savaitę galima rasti ir specialius pasiūlymus. Šįkart radome avokadų po 0,2 Eur, greipfrutų kaina siekė tik 0,3 Eur. „Atsižvelgdami į sezoniškumą, šviežius vaisius ir daržoves importuojame iš Egipto, Pietų Afrikos, Kinijos, Argentinos, Kosta Rikos, Peru, Čilės, Maroko, Izraelio ir kitų regionų. Mes neakcentuojame, kad pas mus vienokios ar kitokios daržovės ir vaisiai yra pigiausi. Jų kainos visame pasaulyje keičiasi kasdien. Mūsų tikslas, remiantis ilgamete patirtimi, yra parinkti vartotojui teisingiausią vaisių kokybės ir kainos santykį. Norime parodyti žmonėms, kad nežymių augimo defektų paveikti vaisiai ir daržovės yra to paties skonio, kaip ir nepriekaištingos išvaizdos, tik jų kaina gali būti žymiai mažesnė. Pavyzdžiui, kai savo sode užsiauginate obuolius, juk valgote ne vien tik idealiai atrodančius. Šakelės pabraižytų vaisių gi neišmetate“, – pasakojo mažmeninės prekybos vadybininkė Giedrė Burbaitė-Mockuvienė.
„Bangai“ pakalbinus du didelius vežimėlius prisikrovusią pirkėją Donatą Stirpeikaitę, mergina tikino, kad šis sandėlis jai tikras atradimas. „Pati kepu, gaminu ir parduodu įvairiausius sveikuoliškus skanėstus, kurių sudėčiai reikalingas vaisių ir daržovių kiekis tikrai nemenkas. Jau antrą mėnesį juos perku tik šioje vietoje ir drąsiai galiu sakyti, kad išleidžiu mažiau. Žinoma, tai lemia ir pigesnių pasiūlymų sekimas.“
Gelbsti savas ūkis
Vaškių kaime gyvenantis jaunasis ūkininkas Dominykas Sevelkaitis tikina, kad iš prekybos centrų grįžta su itin kukliu maišeliu. „Parvykęs į gimtinę nusprendžiau pats sėti daržus, auginti gyvulius. Mano ūkyje – 20 vištų, 7 avys, dvi kiaulės ir viena karvutė. Tad kiaušiniais, pienu ir mėsa apsirūpinu ne tik pats, bet dar ir draugus palepinu. Iš mieste gyvenančios draugės net sulaukiau prašymo leisti savo darže pasisėti kelias vagas daržovių. O kodėl gi ne? Juk dviese darbuotis bus smagiau. Ką gali žinoti, gal ir jungtinį ūkį steigsime“, – šmaikščiai „Bangai“ pasakojo D. Sevelkaitis.
Savo 12 vagų darže intensyviai pluša ir Ketvergių kaimo gyventoja Albina Šlepavičienė. „Jei reiktų pirkti net ir bulves, morkas ar svogūnus, išvis neišsiverstume. Gi pensijos tai juokingos. Kaip išgyventi iš 120 eurų per mėnesį? O kur dar mokesčiai?“ – svarstė ketvergiškė.
Buriasi tvirtam kumščiui
Aukštomis kainomis pasipiktinę žmonės savo nepriteklių istorijomis dalindamiesi feisbuke pradėjo burtis pilietinei akcijai „Neik tris dienas į prekybos centrą“. Gegužės 10–12 dienomis žmonės vienas kitą ragina boikotuoti prekybos centrus. Šią iniciatyvą socialiniuose tinkluose palaiko jau beveik 100 000 vartotojų. „Aš nesu analitikė, ekonomistė ar politikė. Nemoku rėžti kalbos, tačiau moku pasakyti savo nuomonę. Vakar laukiau šiandienos, šiandien laukiu rytojaus ir taip kasdien. Mačiau žinias, skaičiau straipsnius, kuriuose mes, visuomenė, pavaizduoti tarytum avių banda, neišmananti nieko nei apie kainas, nei apie finansus. Teigia, 
jog kainos kyla, nes yra paklausa, o paklausa yra, nes yra pinigai. Skaičiuoja minimalaus atlygio didėjimą ir nurašo viską šešėliui, bet neskaičiuoja emigracijos srauto ir pajamų, t. y. būtent pinigų srauto iš jos. Jiems visai nesvarbu, jog skiriasi šeimos, vyrai palieka šeimas ar net visos šeimos palieka šalį, ieškodamos to geresnio, oresnio gyvenimo ir vis laukia, kada gi galės grįžti į gimtąjį kraštą senolių nudainuotą. Telieka išlikti vieningiems, burtis į vieną tvirtą kumštį. Gana raudančių motinų, kurių vaikai bėga tekini į svečią šalį, gana močiutėms ilgėtis savo anūkų! Aš nekurstau jūsų smurtui ar riaušėms. Viską galima pasiekti taika, ramiai aukštai iškėlus galvas, nenuleidžiant rankų, o jomis susikabinus judėti pirmyn ir palaikyti šią akciją, taip parodant solidarumą ir vienybę“, – „Bangai“ dėstė „Neik tris dienas į prekybos centrą“ iniciatorė Irina Paulauskienė.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė tikino, kad kainas reguliuoja tik rinka. „Jei gyventojai perka didelėmis kainomis, prekybos centruose jos ir nekis. Aišku, per vieną dieną radikalių pokyčių nebus. Kad kainos kils įsivedus eurą, buvo ir taip aišku. Įvairiomis akcijomis galima nebent atkreipti prekybininkų dėmesį“, – samprotavo I. Gailiuvienė.
