Pro adatos skylutę
Paskaičius pastaruoju metu įvairius spaudos pranešimus, atrodo, kad juodajai buhalterijai vis labiau veržiama kilpa. Net pasigirdo balsų, vėl esą atgimsta buvusio premjero G. Vagnoriaus laikais vykdytos žiaurios akcijos prieš verslą. Tačiau sąžiningieji, nors juos ir patikrins, išliks gi ramūs, o iki šiol sėkmingai sukčiavusieji gal bus atvesti į doros kelią? Naivu to, žinoma, tikėtis, kai pati mūsų visuomenė tolerantiška vengiantiesiems mokesčių. Juk dažniausiai pateisinam, esą ne nuo žmogaus, o nuo valstybės, kuri visus engia, suka. Tai čia kaip ir nieko tokio.
Štai Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad atlikusi patikrinimus neapskaitytą darbo užmokestį išmokėjusiose įmonėse, per pusantrų metų papildomai priskaičiavo apie 1,2 mln. € mokėtinų mokesčių, delspinigių ir baudų. Patikrintos Klaipėdos regiono įmonės darbuotojams „vokeliuose“ ar kitu būdu išmokėjo apie 970 tūkst. € neapskaityto darbo užmokesčio sumą. Vienas naujausių inspekcijos pranešimų – apie mūsų rajono bendrovę, prekiaujančią gėlėmis. Mokesčių inspekcija nustatė, kad įmonė neapskaitė parduotų gėlių už 176 tūkst. € sumą ir nepagrįstai padidino veiklos sąnaudas, apmokėdama už nesuteiktas transporto paslaugas. Tad didmenine gėlių prekyba užsiimančiai įmonei papildomai teks sumokėti apie 77 tūkst. € mokesčių, iš jų – 75 tūkst. € pridėtinės vertės mokesčio.
Ar tokie patikrinimų rezultatai yra reti? Deja, 90 proc. pradėtų mokesčių mokėtojų patikrų yra rezultatyvios. „Valstybės“ žurnalas tvirtina, kad tokią šiurpią statistiką duodamas interviu pateikė naujasis Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas. Įdomu tai, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje asmenines milijonierių buhalterijas sudrebino revizija. Per ją paaiškėjo, kad 50 patikrintų turtuolių ir jų sutuoktinių valstybei nesumokėjo 5 mln. eurų siekiančių mokesčių. Vienas iš patikrintųjų įsigudrino nesumokėti net 600 tūkst. eurų siekiančių mokesčių. Svaigu pagalvojus, kokios sumos įplauktų į valstybės biudžetą, jei mokesčių administratoriai revizuotų ne tam tikros atrankos būdu, o visus paeiliui? Sąžiningajai verslo daliai labai sunku konkuruoti su tais, kurie moka išlįsti pro adatos skylutę. Betgi dažniausiai tie gudrieji net nepakliūva jokių mokesčių administratorių akiratin, nes geba Lietuvos įstatymų netobulumus, dviprasmybes ar išlygas realybėje pritaikyti taip, kad niekas negalėtų prikibti. Vienas rajono verslininkas, gerą dešimtmetį sėkmingai vystęs prekybos verslą, buvo prasitaręs, kad moka gerus pinigus teisininkui, kad tas analizuotų visas mokesčių nuostatas, jų pasikeitimus ir kaip tai pritaikyti įmonės naudai. Tiesa, tas verslininkas, gebėjęs valstybę apsukti aplink pirštą, dabar jau bankrutavo. Bet ne dėl mokesčių. Dėl savo blogų pomėgių, kurių pats jau nebeįstengė pažaboti.
Dalis mūsų šalies rinkėjų tiek savivaldos, tiek Seimo rinkimuose pasikliauja išmintimi, esą geriau į valdžią rinkti turtingus. Mat jie jau visa ko turi, tai dabar jau dirbsią visuomenės labui. Žinoma, yra ir visuomeniškai nusiteikusių verslo atstovų, jie gerbtini, tačiau tokie dažniausiai nesiafišuoja, jie dirba nepastebimai, ne viešiesiems ryšiams. Tačiau nekritiška dalies rinkėjų logika aukštuose politiniuose sluoksniuose padėjo įsitvirtinti Viktorui Uspaskichui, Artūrui Zuokui, Ramūnui Karbauskui, Visvaldui Matijošaičiui ir kt. Jų privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, gautų pajamų sumos siekia milijonus eurų, o sumokėti pajamų mokesčiai nuo bendros gautų pajamų sumos – vos kelis procentus. Tačiau jie nėra pažeidę Lietuvos įstatymų, nes per dvidešimt penkerius nepriklausomybės metus stambusis kapitalas su atitinkamų politikų pagalba sudėliojo tokią mokesčių sistemą, kad didžiausia našta tenka samdomiems žmonėms ir smulkiajam verslui, neturinčiam jokio užnugario.
