Provokacija

Humoreska

Susitiko du seni pažįstami – politikas ir verslininkas.

– Ko toks susirūpinęs, – klausia politikas draugelio.

– Turiu problemą, – pradeda verslininkas. – Savaitgalį žmona buvo išvykusi pas savo mamą, o grįžusi namo mūsų miegamajame rado svetimą liemenuką. Aš nebežinau, kaip išsisukti.

– Argi čia problema? – juokiasi politikas. – Varyk ant Landsbergio.

– Kaip tai?

– Garantuotas reikalas, aš visada taip darau ir politikoje, ir asmeniniame gyvenime. Štai neseniai ir man panašiai nepasisekė – sutuoktinė mano mašinoje, ant galinės sėdynės, rado moteriškas kelnaites. Aš pasakiau, kad tai – politinė provokacija, opozicijos darbas ir tos kelnaitės – Landsbergio. Ji kad šoko man į akis, išvadino mane ištvirkėliu ir pareiškė, kad Landsbergis tokių kelnaičių nenešioja. Tada aš jai piktai: „O iš kur tu žinai, kokias jis nešioja?“ Supranti, dabar ji man jau turi pasiaiškinti.

Susitiko jie po savaitės.

– Na, ar pasinaudojai mano patirtimi? – klausia politikas.

– Pasakiau, kaip mokinai, kad tas liemenukas – Landsbergio. Keista, bet ji patikėjo.

– Ką aš sakiau! – ploja per petį politikas. – Lieki man skolingas, čia pat rinkimai, galėtum už mane vėl balsuoti. Klausyk, o kodėl tu toks liūdnas?

– Vakar grįžęs namo lipau laiptais ir pamačiau, kaip iš mano buto išėjo kažkoks vyras ir staigiai nėrė į liftą. Įlėkiau į butą ir puoliau su kaltinimais ant žmonos. Toji apsimetė, kad nieko nesupranta. „Nevaidink nekaltos, – vos valdausi, – mačiau kaip svetimas vyras iš mūsų buto išėjo.“ „Ak štai apie ką tu, – atsieit susigaudo ji. – Tai Landsbergis buvo atėjęs pasiimti liemenuko.“ Ir šypsosi man į akis gyvatė.

– Ne iš kelmo spirta tavoji. Ką padarysi, kartais reikia ir pralaimėti, – guodžia politikas. – Rezultatas, taip sakant, 1:1.

– Bijau, kad ji tuoj pirmaus, – keikiasi verslininkas.

– Kodėl taip manai?

– Nesuprantu kodėl, bet to liemenuko jie nerado. Visi gi žinome, koks Landsbergis užsispyręs – dabar vaikščios pas mus, kol atras.

Algimantas VAŠKYS