Raitelis be galvos
Tai ne tik T. M. Raido knygos herojus, bet ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys. Raitelio be galvos etiketę vietos politikams sarkastiškai priklijavo Tarybos opozicijos pirmininkė Audronė Balnionienė. Ne todėl, kad neturėtų išminties ar proto reikalingiems sprendimams priimti.
Tiesiog visiems, išskyrus valdančiąją daugumą, nusviro rankos, kai į rugsėjo mėnesio Tarybos posėdžio darbotvarkę it rudeniniai lapai buvo sušluoti net 11 papildomų klausimų. Tai reiškia, kad šie nebuvo svarstyti visuose komitetuose, tad dalis vietos politikų neturėjo galimybės su jais susipažinti iš anksto ir išanalizuoti galimus sprendimus. Taip ir pasijuto sėdį posėdyje it raiteliai be galvų… Čia tas pats, kaip ateiti į egzaminą nepasiruošus. Skirtumas tik toks, kad Tarybos raiteliams be galvų yra dar mokamas atlygis. Mokinys apsidžiaugtų gavęs šimtuką už nieką, tačiau Tarybos nariai nenori atlygio veltui. Deklaruoja turį noro ir jėgų dirbti, tik leiskite laiku gauti visą darbotvarkės medžiagą.
Kita vertus, ko tiek širsti? Juk vis tiek opozicijos žodis į dangų neina. Neturi daugumos balsų, palaikančiųjų gvardijos – tai balsuok kaip tu nori, sakyk, ką tu nori, vis tiek karavano nepasuksi sava linkme. Ką sumanė valdančioji dauguma, tą ir patvirtins – tam ir laimėjo rinkimus, kad įgyvendintų savo rinkimų programą. O opozicijos balsai dažniausiai lieka viso labo tik statistika. Tokia situacija iš pusiausvyros išvedė ir Žemaičių frakcijai priklausantį Vaclovą Macijauską, kuris teigė, kad toks kiekis papildomų klausimų yra žiaurus dalykas. O jei opozicijos nuomonė nesvarbi, būtų galima iškart už daugiau nei 40 klausimų balsuoti vienu ypu ir išsiskirstyti. Kam dar gaišti laiką? Tačiau susipažinkite – tai jos didenybė demokratija, nors ir nieko nepakeisi, turi spaudyti mygtukus, ir viskas.
Stebint valdančiosios daugumos ir opozicijos balsavimą neretai tenka įsitikinti, kad demokratijos pagrindinę teisę – laisvai reikšti savo nuomonę – galbūt net nustelbia partiniai įsipareigojimai. Jei opozicijos, Žemaičių frakcijos balsavimo rezultatai ir būna skirtingi, tai valdančiosios daugumos beveik visada identiški. Akivaizdu, kad neretai iš anksto yra aišku, kaip ir kada balsuoti. Neabejoju, kad vienam ar kitam valdančiosios daugumos nariui ne kartą norėjosi balsuoti kitaip nei sutarta, galbūt net pritarti opozicijai. Tačiau tai būtų tas pats, kas pavirsti balta varna. Savo nuomonę tenka pamiršti dėl įsipareigojimų koalicijos partneriams, vieno ar kito posto. Kad ir kaip būtų liūdna…
O Klaipėdos rajono liberalai, nors posėdyje kartais ir pasijunta it raiteliai be galvų, jau balnoja žirgelį Eugenijui Gentvilui, kuris pasiruošęs peršokti visas kliūtis, kad patektų į LR Seimą. Vienmandatėje apygardoje su juo varžysis ir Lietuvos krikščionių demokratų-Tėvynės sąjungos kandidatė Rasa Petrauskienė. Kitos partijos, nors taip pat yra apsisprendusios, ką siųs į Seimo konkūrus, vis dar delsia „Bangoje“ oficialiai paskelbti kandidatus.
Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas liudija, kad jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, populiarumo spinduliuose maudytųsi premjero Algirdo Butkevičiaus valdomi socialdemokratai. Jų reitingas siekia 23,9 proc. O dėl antrosios vietos konkuruoja liberalai (11, 5 proc.) ir konservatoriai (11,2 proc.). Toliau rikiuojasi „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“.
Šie tyrimai dar nieko nereiškia: vieša paslaptis, kad viešosios nuomonės tyrimai neretai ir yra skirti tai pačiai viešajai nuomonei formuoti. Žmogelis pamato, kad Algirdas Butkevičius vienas iš populiariausių ir pradeda mąstyti: „Aha, visi jį palaiko, vadinasi, yra geras politikas – ir aš už jį balsuosiu.“ Taip ir sukasi masių valdymo karuselė, iš kurios iššoka tik turintieji kritinio mąstymo krislą.
Į Seimą šuoliuojantiems raiteliams iškelkime aukštus reikalavimus atitinkančias kliūtis. Patys nebūkime raiteliai be galvos – pamąstykime, atlikime namų darbus. Bus naudos šaliai.
