Rajono seniūnijų kontrastai skatina pokyčius

Aktualija
25 lapkričio, 2019
0

Dalyje Klaipėdos rajono seniūnijų gyventojų skaičius ženkliai mažėja, o darbuotojų skaičius nekinta. Sendvario seniūnijoje vienam darbuotojui tenka 1040 gyventojų, o Judrėnų – 86! Tokie kontrastai ir faktas, kad apie 60 proc. darbuotojų seniūnijose šiuo metu atlieka aplinkos tvarkymo ir valymo funkcijas, Savivaldybės vadovus skatina eiti permainų linkme, tačiau seniūnijų atstovai planuojamą pertvarką vertina kritiškai.

Sprendimus diktuoja netolygumai

Neseniai vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų – mero Broniaus Markausko ir Administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo – susitikime su žiniasklaida buvo atkreiptas dėmesys, kad Savivaldybės administracijos darbo organizavimo analizę atlikusi UAB „Civitta“ rekomenduoja steigti biudžetinę įstaigą ar uždarąją akcinę bendrovę, kuri vykdytų aplinkos priežiūrą ir į ją būtų perkelti valytojų ir aplinkos tvarkytojų etatai iš seniūnijų ir Administracijos ūkio dalies tarnybos skyriaus. Tai reiškia, kad aplinka būtų tvarkoma centralizuotai. Aplinkos tarnyba būtų įsteigta rajono centre, o jos paslaugomis centralizuotai naudotųsi tiek seniūnijos (seniūnui nurodant valytojų poreikį), tiek Savivaldybės administracija. Šiuo metu su aplinkos tvarkymu susijusių etatų yra 120, tačiau pagal „Civittos“ skaičiavimus turėtų pakakti 90. Realų etatų poreikį spręstų naujos biudžetinės įstaigos vadovas.

Kiekvienoje seniūnijoje turėtų likti po 3–4 žmones, kurie orientuotųsi į socialinę ir asmenų aptarnavimo funkcijas. Turėtų būti atsisakoma seniūnų pavaduotojų ir padėjėjų pareigybių.

Šiuo metu seniūnijos labai skirtingos, vienose gyventojų skaičius didėja: Priekulės (+11 proc.), Sendvario (+49 proc.), Dovilų (+21 proc.), Kretingalės (+10 proc.), Dauparų–Kvietinių (+30 proc.). Kitose mažėja: Gargždų (-1 proc.), Veiviržėnų (-12 proc.), Endriejavo (-14 proc.), Agluonėnų (-13 proc.), Judrėnų (-15 proc.). Vėžaičių seniūnijoje gyventojų skaičiaus pokytis buvo lygus 0.

Tikslas – priartinti paslaugas

Seniūnijų netolygumai verčia galvoti apie įvairias darbo organizavimo alternatyvas. A. Bogdanovas užtikrina, kad kol kas nebus skelbiamas konkursas ir į išėjusios Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnės vietą. „Dauparų–Kvietinių seniūnija apskritai negalėtų egzistuoti. Pažeidžiami teisės aktai dviem aspektais. Pirmiausia, seniūnijos pavadinimą sudaro du vietovardžiai, kas prieštarauja atitinkamiems teisės aktams. Antra, seniūnijos administracija turi būti arčiausiai žmogaus, t. y. veikti seniūnijos ribose. Mūsų atveju Dauparų–Kvietinių seniūnija veikia Gargžduose. Tad galima svarstyti apie seniūnijų paslaugos centrus. Kodėl Kvietiniuose negalėtų veikti kabinetas, į kurį, pavyzdžiui, pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais atvyktų žmogus ir teiktų gyventojams reikalingas paslaugas. Nekalbame apie etatų mažinimą. Priešingai, galbūt pamatysime, kad reikia daugiau pajėgų. Mūsų tikslas – priartinti paslaugą prie gyventojų“, – akcentavo Administracijos direktorius A. Bogdanovas.

Ribos buvo tikslintos

Klaipėdos rajono seniūnijos vystosi netolygiai, netyla kalbos ir apie jų ribų galimą peržiūrėjimą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Tamošauskienė priminė, kad seniūnijų ribos buvo nustatytos dar 1995 m. gegužės 3 d. Tarybos sprendimu, tačiau vėliau tikslintos: paskutinį kartą 2018 m. vasarį, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu patvirtintas Klaipėdos rajono miestų, miestelių ir kaimų administracines ribas. „2016 m. pradėjome rengti miestų, miestelių, kaimų ribų keitimo planą, nes buvo daug neatitikimų. Pasitaikydavo atvejų, kai kaimo administracinėse ribose buvo sklypų, kurių registracijoje būdavo kito kaimo pavadinimas, arba sklypą kirsdavo gyvenvietės administracinė riba. Taip pat ribos nebuvo tikslios ir koordinuotos GIS sistemoje. Gyvenviečių ribos buvo nustatytos atsižvelgiant į natūralius riboženklius pavyzdžiui: upelius, miškus, kelius. Patikslintos miestų, miestelių ir kaimų ribos lėmė ir nežymų seniūnijų administracinių ribų pasikeitimą, kurios buvo patvirtintos 2018 m. Savivaldybės tarybos sprendimu“, – kalbėjo J. Tamošauskienė.

Dispečeriais būti nenori

Savivaldybės vadovai akcentavo, jog „Civittos“ rekomendacijos kol kas yra tik svarstomos, jokių sprendimų priimta nėra.

„Tačiau jei seniūnijų struktūra būtų pakeista, tai kirs kaimui“, – įsitikinusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laima Tučienė: „Žadama ženkliai sumažinti seniūnijų darbuotojų skaičių, o aplinkos tvarkytojus, valytojus numatyta perkelti į būsimos įmonės Gargžduose pavaldumą, kuri aptarnautų iš „centro“ visas seniūnijas, seniūnams paliekant tik „dispečerių“ vaidmenį.“

Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė atvirai pripažino, kad seniūnijos kolektyvas žinią apie galimą pertvarką priėmė gana skausmingai. „Dabar esame arti visuomenės, viską matome ir galime greitai reaguoti. Nuėjome ilgą kelią, kol pasiekėme, kad šalia dirbtų ir vyriausieji specialistai, kurie atsakingi už aplinkos tvarkymą. Dabar viskas sudėliota į savo vietas. Todėl galimi pokyčiai sukėlė įtampą. Jei pastarieji bus įgyvendinti, manome, kad paslaugos atitols nuo gyventojų. Juk dažnai situacijos susiklosto taip, kad darbus reikia atlikti nedelsiant. Jei kas nors ne taip, juk visų žvilgsniai krypsta į seniūną. Prieš 5 metus buvo patvirtinta ir nauja želdinių specialisto pareigybė Priekulės seniūnijoje. Dabar neaišku, kokia struktūra liks, ar netektume ir tų specialistų, atsakingų už kapines, kurie ne tik valo, bet ir atlieka matavimus? Pavyzdžiui, želdinių specialistė atsakinga ir už apželdinimo administravimą. Daug klaustukų, todėl norime kalbėtis su Administracijos direktoriumi A. Bogdanovu, viską išsiaiškinti detaliau. Juolab kad seniūnijų situacija taip pat labai skirtinga“, – kalbėjo D. Bliūdžiuvienė. Administracijos direktorius vakar surengė susitikimą su seniūnais. Posėdyje išklausyti visi pasiūlymai, ieškoma rajono gyventojams, seniūnijų priežiūrai tinkančio geriausio varianto.

KOMENTARAS

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjas Vaidotas JASAS: „Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos adresų registro tvarkymo įstaigai tvarkos aprašas numato, kad <…> 3. Seniūnija turi aptarnaujamos teritorijos ribas, buveinę ir pavadinimą. Seniūnijos buveinė turi būti jos aptarnaujamoje teritorijoje; 4. Pavadinimas seniūnijai paprastai suteikiamas pagal miesto, miestelio ar kitos gyvenamosios vietovės, kurioje yra jos buveinė, pavadinimą. Seniūnijos pavadinimas savivaldybėje turi būti unikalus.“

GYVENTOJŲ SKAIČIUS VIENAM DARBUOTOJUI: