Rašytojos kapas rajoną praturtintų
Yra senas įsakmus linkėjimas nedrumsti mirusiųjų ramybės. Geras, teisingas linkėjimas. Kas kita, jei buvo parašytas testamentas, tačiau laidojant mirusįjį jis neįvykdytas, kaip atsitiko su įžymios rašytojos iš Klaipėdos krašto palaikais.
Pritarčiau sumanymui ir pasiryžimui ją atsiimti iš Vilniaus Antakalnio kapinių ir dar kartą palaidoti dabar gimtojoje vanagiškių žemelėje. Sakysite, kodėl ne Priekulėje? Manau, kad testamentui nusižengimas nedidelis tebūtų, o meilės, tegul ir pavėluoto patarimo rašytojai daugiau. Vanagai jos išgarsinti, jos palaikams čia būtų ir šventa ramybė, ir ne mažesnė pagarba.
Nesu tos nuomonės, kad tik giminių teisė spręsti, ką daryti, perlaidoti rašytoją tarp tikrų saviškių ar neristi akmens nuo esamo jos kapo. Ieva Simonaitytė jau seniai ne tik giminaičių žmogus, o visų mūsų, ypač Klaipėdos krašto žmonių. Ji iš tų, kurių ir kapai šviečia, telkia, vienija.
Elena SKAUDVILAITĖ
Gimusi tais metais, kai išėjo „Aukštujų Šimonių likimas“
