Reformos metai Klaipėdos apylinkės teisme: platesnė teritorija, didesnis darbo krūvis ir dešimtys tūkstančių bylų
Klaipėdos apylinkės teismui praėję metai tapo svarbių pokyčių laikotarpiu. Po teismų reformos prie jo prijungus Plungės apylinkės teismą, išsiplėtė institucijos veiklos teritorija, buvo suvienodinti darbo procesai ir pradėta plačiau taikyti teisėjų specializacija. Nepaisant organizacinių pokyčių ir finansinių iššūkių, teismas užtikrino stabilų teisingumo įgyvendinimą – per metus išnagrinėta dešimtys tūkstančių bylų, sparčiai plėtoti nuotoliniai teismo posėdžiai, o priimtų sprendimų stabilumas išliko itin aukštas. „Ne mažesnis dėmesys skirtas ir aptarnavimo kokybei, kurios stebėsena parodė, jog teikiamos paslaugos vertinamos itin palankiai“, – pažymi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė Kristina Serdiukienė, pristatydama įstaigos praėjusių metų veiklos ataskaitą.
Nauja struktūra
Siekiant suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros, pastaraisiais metais Lietuvos apylinkės teismai buvo priversti išgyventi ne vieną pokytį. Įgyvendinant reformą, kai kuriuos apylinkių teismus ar jų rūmų veiklos teritorijas teko sujungti. Buvo ir tokių atvejų, kai teismas apskritai buvo likviduotas. Klaipėdos apskrityje iš apylinkės teismų žemėlapio buvo išbraukti tuometiniam Plungės apylinkės teismui priklausę Skuodo rūmai.
Be pertvarkos neapsiėjo ir praėjusieji metai. 2025 metų pradžia Klaipėdos apylinkės teismui pažymėta svarbiu struktūriniu pokyčiu – nuo sausio 1 dienos prie jo buvo prijungtas reorganizuotas Plungės apylinkės teismas, turėjęs rūmus ne tik Plungėje, bet ir Kretingoje bei Palangoje. Tokiu būdu Klaipėdos apylinkės teismas perėmė visas šios institucijos teises ir pareigas, o jo veiklos teritorija gerokai išsiplėtė.
Nuo šiol teismo jurisdikcija apima ne tik Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Neringos savivaldybių teritorijas, bet ir Plungės, Rietavo, Skuodo rajonus bei Palangos miestą. Teismą sudaro dveji rūmai – Klaipėdos ir Plungės, kuriuose bylos paskirstomos naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bylų skirstymo moduliu.
Reorganizacija turėjo ir kitą svarbų tikslą – užtikrinti teisėjų specializaciją. Dalis teisėjų, iki tol nagrinėjusių įvairių kategorijų bylas, nuo šiol gali dirbti pagal aiškiai nustatytas specializacijas – civilinių, baudžiamųjų ar administracinių nusižengimų bylų srityse. Tikimasi, kad tai leis dar labiau didinti sprendimų kokybę ir užtikrinti vienodesnę teismų praktiką.
Teismo vadovybė teigia, kad integracijos procesas vyko sklandžiai – suvienodintos vidaus administravimo procedūros, suderinti darbo metodai ir užtikrintas nenutrūkstamas teisingumo vykdymas visoje teritorijoje.
Padaugėjo darbo
Iš veiklos ataskaitos matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismas ir toliau išlieka vienu iš aktyviausių pirmosios instancijos teismų šalyje. Praėjusiais metais čia gautos 22 889 naujos bylos. Didžiausią jų dalį sudarė civilinės bylos – jų gauta 20 455. Tuo tarpu baudžiamųjų bylų – 1 527, administracinių nusižengimų – 908. O 2024-aisiais, kai Klaipėdos apylinkės teismo globon nebuvo priskirtas Plungės apylinkės teismas, iš viso gautos 14 368 naujos bylos, tarp jų – 12 511 civilinių, 1 289 baudžiamosios ir 568 administracinių nusižengimų.
Kaip matyti, civilinių bylų skaičius ir anksčiau buvo žymiai didesnis nei kitų bylų. Per praėjusius metus išnagrinėta 20 370 civilinių bylų – iš jų 17 706 Klaipėdos rūmuose, likusios – Plungės rūmuose. Vidutinė civilinės bylos nagrinėjimo trukmė siekė 1,39 mėnesio, o 2024 metais ji buvo ilgesnė – 1,60 mėnesio. Tai rodo, kad procesai tampa efektyvesni ir spartesni.
Baudžiamųjų bylų pernai išnagrinėta 1 569. Iš jų 1 286 nagrinėtos Klaipėdos rūmuose, o 283 – Plungės rūmuose. Vidutinė tokios bylos nagrinėjimo trukmė siekė 2,17 mėnesio.
Administracinių nusižengimų bylų per metus išnagrinėta 857 – dauguma jų taip pat nagrinėtos Klaipėdos rūmuose.
Vienas svarbiausių teismo darbo kokybės rodiklių – priimtų sprendimų stabilumas. 2025 metais civilinėse ir baudžiamosiose bylose šis rodiklis siekė net 99,64 procento, o tai reiškia, kad tik labai nedidelė dalis sprendimų buvo pakeisti aukštesnės instancijos teismuose.
Tiesa, reorganizavus teismus ir išsiplėtus veiklos teritorijai, pastebimai padidėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjų darbo krūvis. 2025 metais buvo atlikta 5 311 ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų, o 2024 metais jų buvo 4 265. Vidutiniškai vienam teisėjui teko 1 770 tokių veiksmų – gerokai daugiau nei ankstesniais metais, kai šis vidurkis siekė 1 422. Tai reiškia, kad teisėjai vis dažniau dalyvauja ikiteisminio tyrimo procese – sprendžia klausimus dėl kardomųjų priemonių, kratos ar kitų procesinių veiksmų.
Gyventojai vertina aptarnavimą
Praėjusių metų veiklos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, jog teismų darbo organizavime vis svarbesnę vietą užima technologijos. Klaipėdos apylinkės teisme nuotoliniai posėdžiai jau tapo įprasta praktika. 2025 metais teisme vyko 6 103 nuotoliniai teismo posėdžiai. Palyginimui, 2024 metais jų buvo 4 239, o 2023 metais – tik 1 774. Šis augimas rodo sparčią skaitmenizacijos plėtrą teismų sistemoje. Nuotoliniai posėdžiai leidžia proceso dalyviams dalyvauti posėdžiuose neišvykstant iš savo gyvenamosios vietos, o tai spartina procesus ir taupo laiką.
Ne mažiau svarbus teismo veiklos aspektas – gyventojų aptarnavimo kokybė. 2025 metais atlikta anoniminė lankytojų apklausa parodė labai aukštus rezultatus. Vidutinis aptarnavimo vertinimas siekė 4,91 balo iš 5 galimų – tai net geresnis rezultatas nei 2024 metais.
2025 metais teisingumą Klaipėdos apylinkės teisme vykdė 56 teisėjai, tačiau metų pabaigoje jų skaičius sumažėjo iki 51. Kai kurie teisėjai buvo paskirti dirbti aukštesnės instancijos teismuose, kiti baigė savo profesinę karjerą. Gargžduose teisėjauja Jurgita Grigonienė, Laura Kačinskienė, Jolanta Jasutienė, Inga Sakalauskaitė, Mantas Ūsas, Vandalinas Vainius, Jūratė Volčkova.
Nepaisant stabilaus darbo, 2025 metai teismui atnešė ir finansinių sunkumų. „Teismo veiklai vykdyti 2025 m. skirtų asignavimų nepakako, todėl metus įstaiga užbaigė su skola“, – teigia pirmininkė K. Serdiukienė. Metų pradžioje teismas turėjo daugiau kaip 111 tūkst. eurų skolą, likusią nuo 2024 metų. Prijungus Plungės apylinkės teismą, prie jos prisidėjo dar daugiau nei 236 tūkst. eurų įsiskolinimas. Taigi metų pabaigoje bendras teismo įsiskolinimas siekė beveik 357 tūkst. eurų. Dėl nepakankamo finansavimo dalis išlaidų perkelta į kitų metų biudžetą.
Apibendrindama metų rezultatus teismo pirmininkė akcentuoja, kad pagrindinis tikslas – užtikrinti greitą ir kokybišką teisingumo vykdymą – buvo pasiektas. Artimiausiais metais planuojama dar labiau trumpinti bylų nagrinėjimo trukmę, stiprinti administravimo procesus, gerinti gyventojų aptarnavimą ir didinti teismo atvirumą visuomenei.
Gintarė KARMONIENĖ
