Romantika

Humoreska

Ponia ir meilužis vartosi lovoje, pertraukose tarp darbų persimeta vienu kitu žodeliu. Staiga abu išgirsta, kaip atrakinamos buto durys.

– Ir vėl mano vyras iš komandiruotės anksčiau grįžo, – susinervina ponia, – nesilaiko žodžio, nors tu ką. Kaip su tokiu ir gyventi.

– Sunku tau, – pritaria meilužis, – gal jį reikėtų sugėdinti?

– Bergždžias reikalas. Jis nesuvokia, kas yra gėda ar mandagumas. Pamatysi, tuoj įsiverš ir nei „labas“, nei „ką čia veikiate?“, tik duos tau į kailį. Nespėsi nė paklausti, už ką. Ir kas liūdniausia – jokios įvairovės, kaskart vienodai talžo. O aš taip pasiilgau romantikos, – svajingai atsiduso ponia.

– Ir ką su juo daryti?

– Bandyk perauklėti arba greičiau slėpkis, jei neturi pedagogo patirties.

Meilužis pradeda blaškytis po kambarį, bando pulti po lova, bet ši per žema. Stojasi už užuolaidos, deja, ta permatoma.

– Lįsk į spintą, – ragina ponia.

– Tai, kad spintos nėra.

– Kas neleido atsinešti?

– Na, ir paklausei, – suglumsta meilužis. – Aš suprantu – su šampanu, su gėlėmis, bet kad su savo spinta?

– Pajuokavau, – sako ponia. – Yra dar vienas variantas. Eik į svetainę ir apsimesk vagimi.

– Ir ką man pavogti?

– Jokio skirtumo – atitvatins tave ir taip.

– Tai gal tu geriau suvaidink vagišę, prieš pažįstamą jis rankos nekels.

– Aš vagiu savo namuose? Mano vyras nepatikės.

– O tu nepasiduok. Kol jūs aiškinsitės, aš iškviesiu policiją.

– Darosi įdomu – atvažiuos policininkai. Ir kas tada?

– Aš paliudysiu, kad tu apsivogei. Ir jeigu viskas sėkmingai klostysis, po valandos tu jau sėdėsi areštinėje.

– Klausyk, ar aš tave čia parsivedžiau tam, kad mane areštinėn įtaisytum?

– O ką, ar negeras pasiūlymas? Pati ką tik dejavai, kad pasiilgai romantikos.