Rudgalviškei pensininkei optimizmo netrūksta
S. Ložienė: „Pavasarį prisirenku kiaulpienų žiedelių, išrenku, užpilu virintu vandeniu – daug laiko reikia pagaminti kiaulpienių sirupą.“
Kaimas gyvas – kabinasi žmonės kaip įmanydami, nors nėra darbo, uždarbio. Menkutės pensijos – ne dėl jų pačių kaltės. Išgyventi padeda optimizmas, pozityvus požiūris į pasaulį, kurio pakeisti negali. Nedejuojanti, besišypsanti Rudgalvių kaime, Endriejavo seniūnijoje, gyvenanti Stefanija Ložienė bando prisidurti gamindama vaistinių augalų sirupą, nuotaiką skaidrina rankdarbiais.
„Senatvės pensija – 111 eurų, tik dabar 7 pridėjo, – šyptelėjo 62 metų rudgalviškė S. Ložienė. – Sunkiai dirbau kolūkyje kiaulių šėrėja, karvių melžėja. Bet tik 17 metų darbo stažo turėjau – 5 vaikus auginau. Būčiau užsidirbusi visą darbo stažą, betgi iširus kolūkiui nebebuvo ką veikti.“
Neseniai S. Ložienei paskyrė antrojo laipsnio valstybinę pensiją – 116 eurų. Už tą nuoširdų rūpestį savo atžalomis. „Džiaugiuosi, kad vaikai geri žmonės užaugo – visi dirba, gražiai tvarko savo gyvenimus“, – šypsodamasi pasakojo rudgalviškė.
Taigi abu su vyru Algirdu gauna daugiau nei 400 eurų. Maistui užtektų: užsiaugina vištų, triušių, iš savo daržo daržovių Stefanija žiemai prisigamina įvairiausių mišrainių, pripildo stiklainius uogienių. Ir dar verda sirupus. „Iki naujo derliaus visko užteks“, – patikino pašnekovė, savo konservuotas daržoves dažniausiai dovanojanti. Sirupus bando parduoti mugėje. „Turiu įvairių – kiaulpienių, kuris labai sveika, melisų, šeivamedžio, mėtų, aronijų. Pirkėjai moka už nedidelį indelį kelis eurus – smagu nors šiek tiek parsinešti namo“, – prisipažino Stefanija.
Bet pensininkams reikia ne tik valgyti – jie taip pat nori gyventi gražiau, patogiau. Tik iš ko sutaupyti? Verkiant reikėjo keisti namo stogo dangą – apvarvėjusios sienos, lubos. „Pardavę žemę, pinigus išleidome stogui. Dar reikėjo keisti prakiurusią krosnį, ir malkų nusipirkti, – pasakojo pensininkė. – dabar norime įsirengti vonios kambarį, pasigražinti kambarius. Iš ko sutaupyti?“ – retoriškai klausė pensininkė.
Dėl sveikatos ji nepajėgia sunkiai dirbti. Neįgalumą turintis vyras prieš trejetą metų susidomėjo sveika mityba – rytais geriantis žaliuosius kokteilius. „Algirdas man atnešė žurnalą ir parodė straipsnį, kaip lieknėti be dietų. Jis liepė valgyti daržoves. Betgi mano antsvoris dėl sutrikusios medžiagų apykaitos – tai esu paveldėjusi, – kalbėjo Stefanija. – Vyras mėsą valgo per šventes, o man reikia kasdien.“
S. Ložienė nesiskundė sunkumais. „Kiti gauna pašalpą ir nieko nedaro – tik dejuoja, kaip sunku. Nereikia tingėti“, – sakė ji. Stefanija nesėdi be darbo: labai patinka nerti vąšeliu – staltiesėles, servetėles, moteriškus aksesuarus.
Ji lanko Endriejavo parapijos dienos centrą, kuriame susirinkę bendraminčiai ne tik bendrauja, bet ir mokosi rankdarbių. „Man įdomu – gyvenu pilnavertį gyvenimą“, – tvirtino S. Ložienė.
