Šaunuolis

Humoreska

Ištaigingoje svetainėje, prašmatniame fotelyje, sėdi Jurgis. Jis ne šiaip sau Jurgis, o naudotų mašinų perpardavinėtojas, tikras savo amato žinovas, galima sakyti, meistrų meistras. Jis ir automobilio ridą moka atsukti, ir sukežusį variklį taip patvarko, kad tas dvidešimt valandų po pardavimo dirba kaip laikrodis. Šiandien kaip tik „prastūmė“ seną „geldą“ už laivo kainą ir dabar lepinosi alumi. Pakilią nuotaiką kiek sugadino grįžęs sūnelis, jau nuo durų slenksčio žliumbdamas:

– Tėveli, tik nebark, gavau du iš Pitagoro…

– Radai su kuo prasidėti, – rūstus tėvo balsas neleido sūnui užbaigti sakinio. – O konkrečiai už ką?

– Už teoremą.

– O kiek „užsišaukei“?

– Norėjau gauti dešimt.

– Ir kas tiek nulygo?

– Taip išeina, kad matematikos mokytoja, – sūnelis nebesusigaudo, ar apie tą patį jiedu su tėvu kalbasi.

– Ko ji kišasi, kur nepriklauso, jos reikalas matematikos mokinti, – susierzina Jurgis. – Gaila, kad „prakalei“, norėčiau pamatyti, ką ten tokio turėjai.

– Dar tebeturiu, – sūnus atvertė pratybų sąsiuvinį, o ten – kažkoks neišraiškingas trikampis, a kvadratu, plius b kvadratu lygu – didelis raudonas klaustukas, tikriausiai mokytojos ranka pieštas. Nustebęs Jurgis vartė sąsiuvinį rankose, žiūrėjo iš vienos pusės ir iš kitos, tyrinėjo ir prieš lempos šviesą pakėlęs, niekaip nesuprasdamas, kam tokios nesąmonės tam Tiparogui galėjo prireikti ir už ką čia duoti. Galop nudžiugino vis dar ašarojantį sūnelį:

– Žinokis, tau pasisekė.

– Tu taip manai, tėveli?

– Iš manęs už tokį šlamštą nė pusės tiek negautum. Jeigu manimi netiki, paklauskim motinos, ji turėtų greitai grįžti, tikėsimės, nenuskendo makiaže.

Tuo metu atsidarė durys ir jose pasirodė blakstienos, o netrukus ir mama. Tėvas jai šast po nosimi pratybų sąsiuvinį:

– Sakyk, tik sąžiningai, kiek už tai duotum?

– Fu, neimčiau nė veltui, – ir nustraksėjo prie veidrodžio.

– Ką aš tau sakiau? – patenkintas į sūnų atsisuko Jurgis, – gavai du praktiškai už nieką. Beje, kas per tipas tas Goras ir kam jam ta teorema?

– Pitagoras jis, graikas.

– Šaunuolis – graiką „išdūrei“, jau mane lenki, aš kol kas tik uzbekus ir kirgizus „maudau“, – pagyrė sūnų Jurgis ir per visą svetainę sušuko žmonai: – Ne be reikalo tokias „babkes“ už vaiko mokslus mokame.

Algimantas VAŠKYS