Senjoras domisi kavos istorija
„Prie kavos puodelio žmonėms kyla įvairiausių minčių, bet apie tai, kaip ji atsirado ant mūsų stalo, nepagalvoja. Kai surinkau ir išplatinau informaciją apie kavos istoriją, sulaukiau nuostabos, malonių atsiliepimų – sužadinau norą ja domėtis ir kitus“, – „Bangai“ kalbėjo senjoras Antanas Klupšas iš Aukštkiemių kaimo.
Spalio 1-ąją kavos mėgėjai minėjo Tarptautinę kavos dieną. A. Klupšo šeimai, kavos mėgėjai, ji svarbi: namuose turi ne tik nuolatinę vietą, kurioje šia mėgaujasi, bet ir laiką. Senjoras pasakojo, kad kavą verda kavos aparatu, o skaniausia – išvirta mažųjų anūkėlių.
„Išvykę į Palangą ar Klaipėdą taip pat užsukame į kavinę. Ne bet kur geriame – turime mėgstamas vietas, – atskleidė A. Klupšas. – Lankydamiesi užsienyje – Turkijoje, Ispanijoje irgi kavinėje paskanaujame kavos. Reikia būti gerai nusiteikusiam, tada ir kava bus skani.“
Pašnekovas prisiminė, kad sovietmečiu kava buvo laikoma „buržuazine atgyvena“, todėl vengta ją propaguoti.
Nusprendęs išsiaiškinti, iš kur atsirado kava, A. Klupšas žinių ieškojo internete. Jas apibendrino ir pateikė feisbuke. „Žmonės susidomėjo kavos istorija, prašė leidimo ją skleisti – atsirado nauja pokalbių tema, – džiaugėsi senjoras. – Kai vienai giminaitei nusiunčiau kavos istoriją, ši pasiūlė kitą dieną susitikti prie kavos puodelio – jos kieme praleisti gražią valandėlę.“
A. Klupšą sužavėjo legenda apie kavos kilmę. 9 amž. antroje pusėje dabartinėje Etiopijoje piemuo stropiai ganė ožkų kaimenę. Šie smalsūs gyvūnai aptiko krūmelį su raudonomis uogomis, kurių paragavę ėmė energingai šokinėti. Nustebęs piemuo taip pat paragavo ir jį apėmė šėlsmas.
Visa tai vyko netoli vienuolyno – abatas, pastebėjęs šią žavingą sceną, pririnko uogų ir pateikė vienuoliams vakarienei. Užvalgę jų, staiga pasikeitė: jų nebetraukė miegas, o karštos maldos, kurios tęsėsi visą naktį…
Senjoras aptiko informacijos, kad Europa į kerinčio kavos aromato ir stimuliuojančio poveikio kerus pateko 17 amžiaus pradžioje. Nepaprastas įvykių posūkis 1683 m. per Austrijos karą su Osmanų imperija. Europos pajėgos, padedant įvairių tautų armijoms, laimėjo pergalę prieš turkus. Ir jų pėdos atvedė prie mūšio lauke paliktų 500 kavos maišų. Nugalėtojai juos pasidalijo – keliasdešimt maišų parsigabeno ir Lietuvos kariai, vadovaujami Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio. Tai buvo 1683 m. rugsėjo 12 d. „Šiemet minėjome 340-ąsias kavos atėjimo į Lietuvą metines – pagerbėme ilgalaikę šio mėgstamo gėrimo kelionę, – šypsojosi A. Klupšas. – Tarptautinė kavos diena – spalio 1-ąją. Siūlau kavos mėgėjams apsvarstyti ir kavos minėjimo dieną Lietuvoje perkelti į rugsėjo 12-ąją.“
• 1683 m. rugsėjo 12 d. – Lietuvos meilės kavai pradžia. Šiemet – 340 m., kai ji atvežta į Lietuvą.
• 1814 m. Vilniuje buvo apie 50 kavinių.
• Lietuvoje suaugęs žmogus per dieną vidutiniškai išgeria apie 2,3 puodelio kavos. Latviai gurkšnoja mažiau nei lietuviai, o estai jos išgertu kiekiu beveik prilygsta suomiams, kurie išgeria vidutiniškai 8 puodelius per dieną.
• Kavos pomėgiai skiriasi: 50 proc. lietuvių mėgaujasi juoda kava, kiti renkasi įvairių skonių mišinių ir įmantrių kavos „kūrinių“.
Virginija LAPIENĖ
