Šernų kaimo jubiliatas džiaugiasi savosios sodybos žaluma
Trečiadienį mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė ir šios seniūnijos socialinė darbuotoja Vitalija Šimkienė vyko pasveikinti Šernų kaimo gyventojo Juozo Rusteikos su garbingu 95-uoju jubiliejumi. Šiais Valstybės šimtmečio metais garbingiausia dovana – Trispalvė.
Senolis, didžiąją gyvenimo dalį dirbęs eiguliu, ir dabar gyvena žalumos apsuptoje senoje sodyboje, dar ir dabar puikiai ir gana stipriai atrodo, tik skundžiasi regėjimu. Jo gyvenimą lengvina kartu gyvenanti dukra Zita. Iš viso Juozas turi septynias dukteris ir keturis sūnus, didelį būrį anūkų, proanūkių ir vieną proproanūkę. Dauguma artimų šeimos narių gyvena Lietuvoje, tačiau yra išvykusių ir į Angliją bei Ameriką.
Pats J. Rusteika taip pat augo vienuolikos vaikų šeimoje. Tėvas Justinas mirus Juozo mamai Grasildai, buvo vedęs ir antrą kartą. Jį patį miške sudraskė žvėrys. Gimęs Plungės rajone, Didžiųjų Mostaičių kaime senolis mokyklą jau baigė Agluonėnuose, tuomet direktoriaus pareigas ten ėjo Stasys Račkauskas. Toliau, mokslus baigęs Kauno A. Kvedaro technikume, Juozas įgijo eigulio specialybę.
Anūkės užrašytuose prisiminimuose pati už save kalba rūsti pokario tikrovė:
1940 m. Lietuvą okupavo sovietų kariuomenė ir stojo komunistų valdžia. Aš, kai parėjo rusai, dirbau akmenų krovėju, o dėdė šaulys Antanas – akmenų skaldytoju. Akmenys buvo naudojami bunkeriams – tvirtovėms, apie metro, statė ant rubežiaus Klaipėdos krašto, nes šis kraštas buvo vokiečių, o kita pusė – rusų užimta Lietuva. Vokiečiams užėmus Lietuvą, dirbau miško darbininku su pusbroliu Stasiu Petriku. Ilgai netrukus į Lietuvą 1945 m. gegužės 9 d. sugrįžo rusai. Karo metu slapstėmės bunkeriuose, nes reikėjo eiti į rusų kariuomenę į frontą kovoti su vokiečiais, o mes nenorėjome tarnauti svetimoje kariuomenėje. 1942 m. su pusbroliu Stasiu bėgome nuo NKVD politinio dalinio ir stribų. Vyko susišaudymai, abu bėgome į mišką, kad nesuimtų, nes reikėjo žmonių į frontą, ar nenušautų. Tą pačią dieną pusbrolis pasiūlė bėgti į Mažeikių kaimą, pas gimines, jo pusbrolius. Nubėgome, o įėję į trobą pamatėme, kad ateina NKVD į namus ir mes išbėgome į mišką – eglyną. Aš pirmas įbėgau į mišką, o pusbrolis nespėjo pabėgti, buvo nušautas. Jam buvo tik 18 m., o man – 20.
Kai pusbrolis buvo nušautas, aš parbėgau pas mamos brolį – dėdę Joną Vengalį. Jis labai rimtai pradėjo kurti planą, kaip išsaugoti mane nuo priešų – padarė daržinėje slėptuvę, kurioje galėjau ir atsigulti. Buvau pervežtas iš Kulių valsčiaus į Klaipėdos kraštą slėptuvėje vežime.
Po karo paskelbė amnestiją ir pažadėjo, kad už viską bus dovanojama, kad visi išeitų iš bunkerių ir miškų, tačiau ne visi išėjo, nes buvo tarnavę Lietuvoje. Aš stojau į komisiją ir gavau atsargos kariuomenės bilietą. Po metų paėmė apmokymams Kaliningrade dviem mėnesiams. Grįžęs iš mokymų dirbau padėdamas eiguliams. Klaipėdos girininkijos pavaduotojas Račkauskas pasiūlė eiguliu dirbti – ankstesnis eigulys su žmona buvo nušauti partizanų. Paskyrė Kretingos eiguvoje 1947 m. Miškas nedidelis, tai buvo priskirtas prie Kretingos miškų ūkio, Kretingalės eiguvos, kur direktorius buvo Milkus. Po pusės metų gavau eiguvą nuo Girulių iki I Melnragės, t. y. nuo Klaipėdos iki Karklininkų kaimo. Iš viso išdirbau čia aštuonerius metus. Darbas buvo labai pavojingas, buvo labai vagiama, eiguliams buvo išduoti šautuvai. Parėjau į Šernus išėjus į pensiją eiguliui Malakauskui. Apsigyvenau buvusioje vokiečių laikais girininkijoje. Išgyvenau ketverius metus. Paskui įkūrė Šernų girininkiją, buvau iškeltas į buvusią karčemą, kur gyvenu ir dabar… Išdirbau 44 metus, išėjau į pensiją 1985 m. Pensija buvo 140 rublių. Direktorius Milkus pasakė, kad mes niekuo nesirūpiname – turėsi pats viskuo pasirūpinti – remontu, žemės apdirbimu ir kt.
Senoliui linkėta daug sveikatos, dar ilgų gyvenimo metų, patiriant džiaugsmingas dienas su gausiu artimųjų būriu ir perduodant jiems praeities liudijimus.
Daiva BELIOKAITĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
