Šimtametės išmintis: „Būk geras visiems ir tau bus atlyginta“
Neeilinį jubiliejų švenčiančią jakiškę Stasę Grigalauskaitę-Žiužnienę gerai pažįsta ir gerbia jakiškiai bei aplinkinių kaimų gyventojai. Ji gimė 1920 m. vasario 24 d. Kretingos apskrities Kulių valsčiaus Mižuikių kaime.
Šeimoje buvo 10 vaikų, užaugo 5. Vaikystėje gyvenimas buvo nelengvas. Teko nuo mažumės tarnauti pas ūkininkus: prižiūrėti mažus vaikus, dirbti įvairius smulkius ūkiškus darbus. Vyresnė būdama išmoko siuvėjos amato. Kadangi namuose nebuvo galimybės siūti, tai teko keliauti per turtingesnes šeimas ir apsiūti rūbais šeimynykščius. Ir taip iš vieno ūkio į kitą. Pokario laikotarpiu teko pabūti ir tokiose šeimose, kur vyrai buvo išėję partizanauti. Tad pažinodami siuvėją Staselę, partizanai sulaukė jos paslaugų. Siuvo jiems kepures, kelnes. Apsimesdama, kad keliauja iš ūkio į ūkį, nugabendavo siuvinius partizanams. Deja, tai tęsėsi tik iki 1948 metų. Pavasarį buvo suimta, apkaltinta pagalba partizanams ir pasodinta į kalėjimą. Neilgai trukus buvo išvežta į 1-ąjį lagpunktą Mordovijos lageriuose, Rusijoje. Kadangi ji buvo siuvėja, tai įdarbinta fabrike, kur buvo siuvamos uniformos rusų kariuomenei bei vatinukės, vadinamos „pufaikėmis“.
Staselės gyvenimo kredo: „Būk geras visiems ir tau bus atlyginta“. Taip ir įvyko. Moterų lageryje prižiūrėtojos buvo moterys. Jos irgi norėjo puoštis. Staselė ne vienai jų slapčia siūdavo sukneles. Aptikta, kad siuva ne tai, kas priklauso, ne vieną kartą buvo bausta (uždaroma į karcerį). Bet neišduodavo, kam siuvo sukneles.
Po Stalino mirties už Staselės gerumą prižiūrėtojos iš sovietų valdžios išprašė moteriai reabilitaciją. 1955 metais ji paleista iš kalėjimo. Grįžo į Klaipėdos kraštą. Apsigyveno Gargžduose, įsidarbino buvusiame „Pramkombinate“ siuvėja. 1959 metais perkelta dirbti siuvėja į Jakus, kur ir šiandien tebegyvena.
1963 metais Staselė sutiko savo antrą gyvenimo pusę Antaną. Jiedu pasistatė namelį. Užaugino dukrą Laimutę, kuri ir dabar su šeima gyvena pas mamą ir prižiūri šimtametę.
Jubiliatę Stasę gerai pažįsta ir gerbia jakiškiai bei aplinkinių kaimų gyventojai. Visi žavisi jos veiklumu, nuoširdumu ir niekada niekas negirdėjo, kad ji skųstųsi sunkiu gyvenimu ar dejuotų. Mūsų šimtametė su humoru ir šypsena veide, visada jaučiasi laiminga.
Paruošė Ritutė LANKUTIENĖ
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo narė
