Šimtasis girkališkės pavasaris
Girkališkė Michalina Narbutienė sulaukė šimtojo pavasario. Kambaryje ant stalo tebežydi puokštė, kurią padovanojo kovo pradžioje apsilankę svečiai – rajono valdžios, seniūnijos, „Sodros“ atstovai. Antrą amžių skaičiuoja keli rajono gyventojai, o šimtojo gimtadienio šiemet pirmoji sulaukusi Michalina.
Nepamiršo vienišos tetos
Jaukiuose girkališkio sūnėno Leono Šemetulskio namuose dienas ramiai leidžia jo ilgaamžė teta M. Narbutienė. Dažniausiai su maldaknyge rankose. Amerikiečių stafordšyro terjerų veislės Ara ją stebi iš tolo, jausdama senolės neprielankumą: šuo turi būti pririštas prie būdos.
L. Šemetulskio mamos sesuo Michalina nuo gimimo iki senatvės praleido Kelmės rajone. Iš Kelmės į savo namus jis tetą parsivežė daugiau nei prieš dešimtmetį. „Mamą palaidojęs, lankydavau ją. Kartą atvažiavęs radau pasiligojusią. Šalia lovos – buteliukas su vandeniu ir apdžiūvusio batono kriaukšlė. Labai pagailo – iš karto susitariau su žmona Jadvyga, kad parsivežu į Girkalius“, – pasakojo Leonas.
Ant rankų į kambarį parnešė. Rūpestingai globojama ilgaamžė sustiprėjo, atsistojo ant kojų. L. Šemetulskis prisipažino kitaip negalėjęs pasielgti. „Mes, vaikai, ją mylėjom“, – ištarė jis.
Anksti palaidojusi vyrą, Michalina vaikų nesusilaukė. Savo meile dalijosi su artimųjų atžalomis. Leonas pasakojo užaugęs Kelmės rajone. „Mokydamasis vidurinėje, apsigyvenau pas tetą Michaliną Dausyniškės kaime. Ji kaip mama manimi rūpinosi, o aš dėdei padėdavau ūkio darbuose“, – pasakojo Leonas.
Po Oninių atlaidų Kelmėje visa giminė rinkdavosi pas tetą Mikasėlę, gyvenusią už kelių kilometrų nuo miesto. Ir dabar šiuos šiltus susibūrimus prisimena pašnekovas. Jo žmona nuoširdžiai globoja ilgaamžę. „Gera močiutė, viskuo patenkinta. Dalijasi tuo, ką turi, labai mėgsta bendrauti. Šilta ir miela“, – sakė ji.
Artimųjų meilė stiprina
Šimtojo pavasario sulaukusi M. Narbutienė svečius pasitiko sėdėdama neįgaliojo vežimėlyje su maldaknyge rankose ir sklidina ramybės. Ji įdėmiai nužvelgė ir pasiūlė atsisėsti. „Mano vardas – Michalina“, – gyvai ištarė ji. „Panelė Michalina, – patikslino Jadvyga. – Ji nepatenkinta, kai pavadinu babūne.“
Paaiškėjo, kad Michalina nelaukė šimtojo gimtadienio – norėtų būti jaunesnė. Štai kodėl per savo jubiliejų beveik nebendravo su svečiais. O šį kartą šimtametė buvo linksma, juokavo. Ir tautinę giesmę užtraukė.
Iš šešių šeimoje užaugusių vaikų ji viena likusi šiame pasaulyje. Sulaukti šimtųjų Velykų M. Narbutienei padėjo rūpestinga L. Šemetulskio šeimos globa ir meilė. Ji labai mėgsta skaityti maldaknygę, nors daug maldų moka mintinai. Leonas pasakojo apie šviesų, ramų jos suvokimą: „Išeisiu į kitą gyvenimą.“
Kartų artumo pavyzdys
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė kalbėjo: „Valstybė negreitai bus pajėgi teikti paslaugas visiems senyviems žmonėms. O kiek reikėtų socialinių darbuotojų. Bet, manyčiau, kad nebūtina. Mūsų šalyje gajos gražios tradicijos namuose, artimųjų apsuptyje sutikti gyvenimo saulėlydį.
Klaipėdos rajone šiuo metu gyvena daugiau nei 600 žmonių, kuriems nustatytas slaugos poreikis. Absoliuti dauguma jų gyvena namuose, prižiūrimi artimųjų. Gražus kartų artumo, šilumos savo žmogui spindėjimo pavyzdys.“
A. VALAIČIO nuotr.: sūnėno L. Šemetulskio ir jo žmonos Jadvygos globojama M. Narbutienė sulaukė šimtojo pavasario.
