Skiepai

Humoreska

Interesantas pakišo vokelį po dokumentais ir atsisveikinęs išėjo iš Akcizo Kloikos kabineto. Už minutės kabinetan sugriuvo spec. tarnybų agentai. Pareiškę Kloikai, kad jau šįkart jis tikrai nebeišsisuks, akimirksniu pradėjo kratą, rado vokelį su pinigais.

– Tai ką, pone, gal ir dabar sakysite, kad kyšių neimate? – mojuoja įkalčiais agentas.

– Žinoma, – ramiai atsako Kloika, – aiškiai gi parašyta: „Kyšių neimu, man nuo jų darosi bloga“, – parodo jis iškabą ant užvertų kabineto durų.

– Taip bet kas gali sugalvoti, – ginčijasi agentas tik dabar išvydęs skelbimą, kuris aiškiai jį suglumino – kas jumis patikės?

– Galiu parodyti ir tai patvirtinantį dokumentą, – Kloika ištiesia gydytojo pažymą, kurioje aiškiai diagnozuota: „Akcizas Kloika negali imti kyšių, nes jam nuo jų alergija“.

Agentai pasikeisdami skaitė tą pažymą. Stojo nejauki tyla.

– Atsiprašau, čia – liga ar šiaip koks nuprotėjimas?– nedrąsiai paklausė agentų vyresnysis.

– Liga, beje, nepagydoma ir su siaubingomis komplikacijomis.

– Tikiuosi, neužkrečiama, – agentas virpančiomis rankomis grąžina pažymą. – Neturėtume, ką gaudyti, visi paliktume be darbo, – nužvelgia jis persigandusius kolegas…

– Kol kas tiksliai nežinoma, priklauso nuo imuninės sistemos, nuo pomėgių ir maisto – kaip profesorius dėsto Kloika, rateliu apie jį susėdusiems agentams.

– Žinoma, – džiugiai įsiterpia vienas iš jų, – kas mėgsta egzotiškas keliones, gerus automobilius ir skaniai pavalgyti, tas niekada nesusirgs – neimdamas kyšių to neturėsi.

– Nebūčiau toks užtikrintas, – atvėsina jį Kloika. – Žymiai ramiau būtų pasiskiepijus.

– Ar kas nors jau dirba ta kryptimi? – viltis sužibo „studentų“ akyse.

– Deja, kol kas tik aš, – atsidūsta Kloika, – dirbu kaip savanoris, be jokio atlygio.

…Agentai padėkojo už įdomią paskaitą, atsiprašė už tokį netikėtą įsiveržimą ir jau ruošėsi palikti kabinetą, kai jų vadas netikėtai paklausė Kloikos:

– Man kažkas čia neaišku – kyšių neimate, o vokelį su pinigais anas pilietis, kurio, beje, nespėjome sulaikyti, pas jus paliko.

– Mielasis, – geranoriškai šypsosi Kloika, – tie pinigai skirti skiepams, apie kuriuos ką tik pasakojau, sukurti.

Algimantas VAŠKYS