Skriaudžiamus vaikus gelbėtų mūsų neabejingumas

Sumušta dvimetė gargždiškė jau reabilitacijoje, tačiau iki laimingos istorijos pabaigos – dar toli

Praėjusią savaitę šalį sukrėtė smurto prieš vaikus protrūkis. Kėdainiuose mirtinai sumuštas keturmetis berniukas. Po šios tragedijos padieniui pakelta ranka prieš tris mažamečius Kelmėje ir Lazdijuose. Sukrečiančių smurto atvejų gręžiotis toli nereikia. Štai spalio pabaigoje visa Lietuva meldėsi dėl Gargžduose itin stipriai mamos sugyventinio sužalotos dvimetės gyvybės. Šiuo metu ji gydoma vaikų reabilitacijos ligoninėje. „Banga“ aiškinosi, koks tolimesnis mergaitės likimas. Taip pat drauge su įvairių sričių specialistais pažvelgėme į smurto artimoje aplinkoje priežastis ir bandėme rasti atsakymus, kaip išvengti šių sopulių.

Sunkiausias atvejis rajone

Iš daugiabučio namo spalio pabaigoje Gargžduose greitoji medicinos pagalba į ligoninę atvežė 2 metų mergaitę, kuri, įtariama, sunkiai sužalota mušant. Jai nustatyti smarkūs sumušimai, mergytę ištiko trauminis šokas, komos būsena. Sulaikytas nukentėjusios mergaitės motinos 24 metų sugyventinis. Jis policijos pareigūnus tikino, kad mažametė esą pati susižalojo vonioje. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Alfonso Motuzo, ši tragedija – sunkiausias praėjusių metų smurto atvejis Klaipėdos rajone. „Pirminiai ekspertų apžiūros duomenys kardinaliai skyrėsi nuo įtariamojo parodymų. Daugybiniai kūno sužalojimai galimai mergaitės kūną nusėjo dar prieš keletą dienų iki tol, kol buvo iškviesta greitoji pagalba“, – „Bangai“ dar spalį detales atskleidė pareigūnas.

Piktinasi tylos siena

Feisbuke ūžia gargždiškių diskusija apie smurto bangą šeimose. Moterys aktyviai reiškia nuomones tiek apie Kėdainių atvejį, tiek prisimena Gargžduose smurtavusio sugyventinio auką – dvimetę mergaitę. „Vaiko likimas slepiamas po devyniais užraktais. Neaišku, kokia mergaitės būklė, kokios pasekmės sugyventiniui, mamai. Neinformuoja visuomenės. Einame link to, kad ir toliau kaimynystėje daužys vaikus, o likusieji žiūrės panoramą“, – opas atveria internautės.

Jos įžvelgia spragas ir Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų veikloje. Mamos įsitikinusios, kad šie specialistai privalėtų dirbti visą parą: vykdyti patikrinimus, registruoti socia­linės rizikos šeimų būklę dukart per parą ir atvykti prieš tai nepranešę. „Juokinga, jei policija girtaujančius tėvus ramina vakare, o vaiko teisių apsaugos atstovai pasirodo kitos dienos popietę. Žinoma, kad tėveliai būna išsiblaivę, o jei dar prieš ateinant pasiskambina, – net pasiruošę susitikimui“, – piktinosi mamos.

Smurtautojo aukos – du mažamečiai

„Banga“ atliepia į visuomenės poreikį žinoti tolimesnį smurtą patyrusios mergaitės likimą. Šiuo metu dvimetės sužalojimu įtariamas gargždiškis tebėra sulaikytas. Jo teismas turėtų vykti maždaug po trijų mėnesių. Kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, policijos pareigūnai nelinkę dalintis smurto protrūkio detalėmis. Tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Mindaugas Petrusevičius „Bangai“ atskleidė, kad sulaikytajam pareikšti kaltinimai dėl dviejų mažamečių sumušimo: dvimetės mergaitės ir jos pusbrolio – kelių mėnesių berniuko. Įtariamajam gresia laisvės atėmimas iki 12 metų.

Žurnalistei narpliojant smurtautojo praeitį, paaiškėjo, kad šis asmuo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų akiratyje – jau nuo paauglystės. „Įtariamasis nuo pat mažens buvo probleminis vaikas: nelankė mokyklos, susidėdavo su neaiškiais draugais, anksti pradėjo rūkyti“, – pasakojo skyriaus vedėjos pavaduotoja Ana Tamolienė. Sulaikytojo pavardė puikiai žinoma ir rajono policijos komisariato buvusiam Kriminalinės Policijos skyriaus viršininkui Gražvydui Grišanovui. „Vyras ne kartą yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimus ir vagystę“, – dar ryškesnį smurtautojo port­retą piešė pareigūnas.

Mergaitę slaugo mama

Bandėme sužinoti, kokia šiuo metu mažosios gargždiškės būklė. Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė į diskusijas su žurnaliste nesileido. „Galiu pasakyti tik tiek, kad mergaitė gydoma, ir jos būklė neprastėja“, – komentavo ji.

„Banga“ nenuleido rankų ir detales bandė narplioti kiek įmanoma išsamiau. Susisiekėme su mergaitės biologiniu tėvu. Jis didžiąją laiko dalį praleidžia užsienyje, tačiau šiuo metu yra Lietuvoje. Anot jo, dukra tebegydoma Kauno klinikose, jai teikiamos reabilitacijos paslaugos ir ją prižiūri mama. „Dukra sveiksta. Ji nori, kad kas nors nuolat būtų šalia, viskuo domisi. Dukrą slaugo mama, tačiau, mano akimis, atmestinai. Gerai, kad jos su mergaite vienos niekur neišleidžia“, – žurnalistei dėstė dvimetės tėtis. Jis tikino, kad kovos dėl galimybės auginti savo dukrą. Tačiau pasiteiravus, kiek kartų pats aplankė ligoninėje gulinčią mažametę, atsakymas vertė dvejoti. „Lankiau, kuomet per šventes buvo grįžusios į Klaipėdą. Keletą dienų slaugiau Kaune. Nuolat būti šalia dukros neturiu galimybės. Kaune nėra pažįstamų, pas kuriuos galėčiau apsistoti, o nuomotis – per brangu“, – teisinosi jis ir užsiminė, kad po poros dienų išvyks iš Lietuvos.

Vaikų reabilitacijos ligoninės darbuotojai patikino, kad mergaitė dar negreit grįš į namus, o detaliau jos būklės nekonkretizavo. Mat šią informaciją gali skelbti tik mažametės mama. Ši „Bangos“ žurnalistei telefono ragelio nepakėlė.

Tolimesnis likimas – neaiškus

Žurnalistei penktadienį susisiekus su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Šaulyte, ji tolimesnio mergaitės likimo nekomentavo. Tačiau dar gruodžio mėnesį vyriausiasis specialistas Valdas Rimkus „Bangai“ kalbėjo, kad smurtą patyrusios mergaitės ateitį lems policijos tyrimo rezultatai, pokalbis su artimaisiais. „Nei mes, nei medikai negalime viešinti šios istorijos detalių. Su kuo ji gyvens toliau, spręsime ne vieni. Atsižvelgsime į pareigūnų tyrimo rezultatus, kalbėsime su tėvais, kitais mažylės giminaičiais“, – tąkart kalbėjo jis.

Stebėtų būsimas mamas

Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Audronė Balnionienė įsitikinusi, kad smurto atvejų šeimose visuomet buvo, tačiau baudžiamosios atsakomybės taikymas šiuos skaudulius iškėlė į paviršių, o dažniausiai smurtaujančių šeimų modelis labai panašus. „23–28 metų mamos gyvena su sugyventiniais. Apie mušamą vaiką bijo prabilti, ir taip sulaukiame skaudžių nelaimių. Vadinasi, turime spragų švietimo ir socialinėse programose. Lytinio auklėjimo per pamokas toli gražu neužtenka. Reikia suaktyvinti darbą su socialinės rizikos šeimomis“, – sakė ji ir pabrėžė, kad smurtaujama gali būti bet kurioje šeimoje, nesvarbu, ar ji žinoma, ar ne Vaiko teisių apsaugos skyriui.

A. Balnionienė tikino, kad smurto proveržiai ir priemonės jų išvengti Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komitete svarstomos nuolat, o pastarąsias savaites – itin aktyviai. Štai vasario mėnesį organizuojamas neeilinis posėdis. Vienas iš jo klausimų – smurtas prieš nepilnamečius. „Svarstysime galimybę poliklinikoje įsteigti socialinio darbuotojo etatą. Šis specialistas sektų būsimos mamos psichologinę būklę, įvertintų socialines kompetencijas nuo pat nėštumo pradžios iki gimdymo. Taip bus siekta gesinti gaisrą jam dar neįsiplieskus“, – galimas prevencines priemones vardijo komiteto pirmininkė.

Ragina būti pilietiškus

Kaip M. K. Gandis pasakė, jei norime pakeisti pasaulį, pradėkime nuo savęs. Šiai minčiai pritaria ir A. Balnionienė. Pasak jos, papildomas etatas problemos neišspręs. Privalome ne gailėti pasekmių, o būti pilietiški. „Jei šeima nėra socialinės rizikos įskaitoje, tai nereiškia, kad joje niekas nevyksta. Jei pastebite kaimynystėje ar artimoje aplinkoje bent menkiausias smurto užuominas: dažnai išgėrinėjama, triukšmaujama ar mažamečius vaikus turinčios motinos namo grįžta neaiškios būklės, apie tai informuokite reikalingas institucijas. Visi kaltina socialinius ar kitus atsakingus darbuotojus, tačiau pirmiausia derėtų savęs paklausti, ką padarėme patys, kad tokių atvejų išvengtume savo artimoje aplinkoje? Matykime, girdėkime, o svarbiausia – netylėkime“, – ragino Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė. Ji pastebėjo, kad smurtą patiriančių vaikų mamos dažnai būna įbaugintos. Nors jos ir mato mušamus vaikus, tačiau prabilti nesiryžta.

KOMENTARAI

• Voldimara Jasmontaitė, rajono Tarybos narė, Gargždų ligoninės Vaikų ligų skyriaus ilgametė vedėja:

  „Per 40 metų nesu susidūrusi su atveju, kuomet mama sutiktų atiduoti savo vaiką. Įgimtas motinos instinktas šviečia lyg žiburėlis. Probleminiais atvejais ypač didelis socialinių darbuotojų indėlis. Jei į ligoninę pakliūva vaikas iš socialinės rizikos šeimos, – nėra buvę, kad jie nepaskambintų, neaplankytų ir nuolat nesidomėtų mažamečio būkle. Kartais mažieji sulaukia net dovanų. Apskritai pastebiu, kad šiais laikais, kad ir kokia asociali šeima bebūtų, vaikai daug švaresni ir tvarkingesni nei prieš porą dešimt­mečių. Utėlėto ligoniuko neregėjau jau daugiau nei 10 metų.“

• Gargždų greitosios medicinos pagalbos vyresnioji bendruomenės slaugytoja Genutė Kubilienė tikino, kad rajone smurto atvejų, kai kviečiama greitoji pagalba, – vienetai. „Jei tik yra užuominų, kad vaikui namie nesaugu, visuomet apie tai informuojame reikalingas institucijas. Nepilnamečio, patyrusio bet kokią traumą, niekuomet nepaliekame namuose“, – pridūrė ji. O štai Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos direktorius Juras Kilijonas informavo, kad šiuo metu jų įskaitoje nėra nė vieno asmens, teisto už smurtą prieš nepilnamečius.
• Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, per 2016 metus psichologinį smurtą patyrė 98, fizinį – 22, o seksualinį – 7 rajono vaikai. Anot skyriaus vedėjos I. Šaulytės, kasmet šie skaičiai rajone auga. Tai lemia netinkamas suaugusiųjų elgesys su vaikais ir didėjantis gyventojų sąmoningumas kreiptis pagalbos. „Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai kiekvieno gauto pranešimo atveju apsilankė šeimose, vertino situaciją, pagal poreikį teikė rekomendacijas ir siūlymus dėl specialistų pagalbos šeimai ir vaikui. Kai kuriais atvejais priimti sprendimai skubiai vaikus paimti iš šeimos“, – komentavo ji.