Stebuklas

HUMORESKA

Agota susijaudinusi ir grąžydama rankas vaikščiojo po kambarį, nerasdama sau vietos, kas minutę prišokdavo prie lango ir bandydavo kažką įžvelgti tamsoje. O nerimauti buvo ko, josios Antanas stipriai vėlavo. Laikrodis abejingai rodė dešimtą vakaro, jam tai kas, jis gi – laikrodis. Jau griebėsi raminamųjų, kai prie durų pasigirdo pažįstamas krebždesys. Laiminga Agota pripuolė prie kambarin įžengusio sutuoktinio, apžiūrėjo jį iš visų pusių ir atsiduso:

– Tai ir vėl negavai?

– Kaip nekeista, ne.

– Stebuklas ir ne kitaip, – suplojo rankomis Agota. – Ir niekas net nepasiūlė?

– Nepatikėsi – visiškas štilis, gal, sakau, tai jau nebe madoje?

– Nenusišnekėk, atsiversk „Delfį“, jis apie tai beveik ir terašo. Šiandien ir per radiją sakė, kad pagal Statistikos departamento duomenis kas dešimtam lietuviui priklauso gauti. Arba gyventojų apklausos, ar tu televizoriaus nežiūri?

– Gal toks mano likimas, – daro prielaidą Antanas.

– Tik jau nesuversk visko likimui, pas mus taip nebūna, geriau rodyk, ką parnešei.

Antanas iš maišelio pradėjo traukti gėrybes ir komentuodamas dėjo jas ant stalo:

– Šitie varškės sūreliai po dešimt centų, bulkytės po septynis, paskutines tris spėjau sugriebti, grietinės indelis dvigubai pigesnis nei dieną.

– Šaunuolis, – pagyrė žmona vyrą, – ar daug pažįstamų sutikai?

– Visi tie patys, tik Buivydo trečią savaitę nebesimato, ar tik nebus jau pakankamai gavęs.

– Na, žmogui ir sekasi – jau antrą kartą šiemet. Tikriausiai vėl nuo žento?

– Na, koks tau skirtumas nuo ko, esmės tai nekeičia. Tu iš principo žiūrėk. Pati ką tik sakei, kad gauna vienas iš dešimties, o tokie kaip Buivydas gadina visą statistiką, – piktinasi Antanas.

Jiems besvarstant, atėjo kaimynė. Savaime aišku, nebūtų ji Vasiliauskienė, jei pamačiusi ant stalo tiek gėrybių nepasidomėtų, iš kur jos. Agota atskleidė paslaptį, kad likus valandai iki uždarymo prekybos centre vyksta maisto išpardavimas.

– Aš tai žinau, – nė kiek nenustebo Vasiliauskienė, – bet nejaugi jūs nebijote tokiu tamsiu paros metu išeiti į gatvę? Juk už pirmo kampo gali gauti į nosį. Buivydą, manau, pažįstate ir tikriausiai žinote, kad tas irgi prieš tris savaites užsigeidė bandelių po pigiai ir gavo veltui į kailį, guli dabar ligoninėje.

– Taigi mudu ir stebimės, kad negauname, stebuklas kas vakarą, ir tiek, – neleido jai baigti Agota su Antanu.

Algimantas VAŠKYS