Stipriausia bendruomenė – ta, kurioje kiekvienas narys jaučiasi reikalingas

Įtraukusis ugdymas švietimo bendruomenėje neretai vertinamas dviprasmiškai: vieniems tai siekiamybė, kitiems – sudėtingas iššūkis, keliantis nerimą dėl ugdymo kokybės ar pedagogų darbo krūvio. Tokias diskusijas geriausiai papildo realūs pavyzdžiai. Gargždų lopšelis-darželis „Naminukas“ lapkričio 27-ąją sukvietė rajono pedagogus į metodinę dieną „Specialistų, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas – sėkmingas kelias į įtraukųjį ugdymą“, kurioje teorinės nuostatos buvo pagrįstos gyva, rezultatyvia praktika.

Pridėtinė vertė – žmogiškasis ryšys

Renginį pradėjusi Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė akcentavo, kad šiuolaikinės švietimo įstaigos sėkmę lemia ne tik materialinė bazė, bet ir sunkiau apčiuopiami, tačiau esminiai dalykai.

„Versle įprasta kalbėti apie pridėtinę vertę finansine prasme. Švietimo įstaigai pridėtinė vertė – tai kiekvieno darželio darbuotojo, kuris „prisiliečia“ prie kitokio vaiko ugdymo,  profesinis augimas, specialistų ir tėvelių komunikacija, tinklaveika, gebėjimas susikalbėti ir išgirsti vienas kitą. Suprantame, kad įtraukusis ugdymas yra iššūkis, bet kartu tai ir galimybė – galimybė save realizuoti, kalbėtis, dirbti komandoje“, – teigė V. Kazakauskienė. Jos nuomone, nors darbas su tėveliais ir skirtingų poreikių vaikais reikalauja didelių pastangų, būtent šis procesas kuria stiprią, vieningą bendruomenę.

Vadovų pavyzdys: mokslas tarnauja praktikai

Metodinėje dienoje išryškėjo tendencija, kad pokyčiai prasideda nuo vadovų asmeninio pavyzdžio. Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ direktorė Raimunda Mockuvienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aida Kaupienė šiemet sėkmingai baigė magistrantūros studijas, o jų moksliniai darbai tapo pagrindu praktiniams sprendimams įstaigoje.

R. Mockuvienė, tyrinėjusi pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą, savo pranešime pabrėžė: „Kelias į tėvų širdis ir protus yra esminis sėkmės veiksnys“. Tyrimas atskleidė, kad tėvų įtraukimas neturi būti formalus. „Namų darbai“ šeimai gali būti tiesiog bendras gamtos stebėjimas ar pokalbis apie dieną. Kai tėvai tampa lygiaverčiais partneriais, vaikas įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, gerėja jo emocinė savijauta ir ugdymosi pasiekimai.

A. Kaupienė, analizavusi komandinio darbo ypatumus, akcentavo dinamiškos lyderystės svarbą. „Vienas specialistas, kad ir koks kompetentingas būtų, lauke ne karys. Tik dirbant komandoje, kurioje vyrauja geras mikroklimatas, galima išspręsti sudėtingus ugdymo įtraukties klausimus“, – teigė pavaduotoja, pastebėdama, kad neretai efektyviausi sprendimai priimami ne oficialiuose posėdžiuose, o operatyviuose pasitarimuose „čia ir dabar“.

Nuo maisto švaistymo mažinimo iki sveikos gyvensenos

Vyresnioji ikimokyklinio ugdymo mokytoja Ieva Songailienė pristatė projektą „Laimingas esu, nes sveikai gyvenu“, kuris įtraukė visą grupės „Saulučiai“ bendruomenę, specialistus. Pedagogė pasidalijo unikalia patirtimi, kaip įtraukusis ugdymas integruojamas į kasdienes veiklas.

Grupėje buvo inicijuotas maisto švaistymo mažinimas – vaikai patys fiksavo išmetamo maisto kiekį, diskutavo apie maisto vartojimo kultūros svarbą. „Kai vaikas pats dalyvauja procese – pjausto daržoves, sveria likučius, kurie neretai išmetami, – atsiranda asmeninė atsakomybė“, – patirtimi dalijosi I. Songailienė. Projektas apėmė ir fizinio aktyvumo skatinimą, grūdinimąsi pagal S. Kneipo metodiką, o tėvai aktyviai įsitraukė kurdami edukacinius plakatus namuose.

„Linksmas liežuvis“ ir garsų pasaulis

Specialistų pranešimai atskleidė, kaip specifinės užduotys paverčiamos patraukliais žaidimais. Vyresnioji logopedė Lina Strėlčiūnė pristatė projektą „Linksmas liežuvis – vaiko ir kalbos draugas“. Artikuliaciniai pratimai, dažnai reikalaujantys kantrybės, buvo pateikti žaisminga forma: pučiant plunksneles, burbulus ar žaidžiant su šiaudeliais. Tai ne tik lavina kalbinį kvėpavimą, bet ir stiprina vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, pasitikėjimą savimi.

Logopedė metodininkė Ilona Puškorienė ir psichologė Eglė Strazdauskienė pakvietė į patyriminę veiklą „Žaidžiame su garsais“. Jos metu demonstruota, kaip lavinti vaikų girdimąjį dėmesį – gebėjimą išgirsti tylą, atpažinti gamtos garsus ar orientuotis erdvėje užrištomis akimis. Žaidimas „Surask varpelio garsą“ tapo puikiu pavyzdžiu, kaip ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų savikontrolę ir susikaupimą.

Mokinio padėjėjas – tiltas į sėkmę

Ypatingo dėmesio sulaukė mokinio padėjėjos Svetlanos Kataržienės pranešimas, paneigiantis stereotipą, kad padėjėjas atlieka tik technines funkcijas. S. Kataržienė pristatė specialistų rekomenduotas ir pačios kurtas priemones: smulkiajai motorikai lavinti, dėliones, emocijų korteles, neuropratimo žaidimą.

„Mokinio padėjėjas yra tiltas, padedantis vaikui įveikti užduotis ir patirti sėkmės džiaugsmą“, – teigė S. Kataržienė. Švietimo centro direktorė V. Kazakauskienė paragino šią unikalią patirtį įtraukti į rajono Edukacinės patirties banką.

Praktika: kai teorija virsta veiksmu

Antroji dienos dalis buvo skirta praktinėms dirbtuvėms. Judesio korekcijos specialistė Silva Talmontienė demonstravo jogos elementų taikymą ramybei ir susikaupimui ugdyti. Specialiosios pedagogės Vitalija Rubininaitė ir Aida Balsevičienė mokė informacijos kodavimo metodų, o socialinė pedagogė Gintarė Mintautiškienė su psichologe Egle Strazdauskiene vedė užsiėmimą „Kiškio nuotaikos“, skirtą emociniam intelektui lavinti.

Ekskursija po įstaigą, kurią vedė direktoriaus pavaduotoja Rima Butkuvienė, atskleidė, kaip „Naminuko“ erdvės – sensorinis kambarys, nusiraminimo zonos, koridoriai – yra pritaikytos įtraukiajam ugdymui.

Refleksijos metu nuskambėjusi mintis tapo viso renginio apibendrinimu: „Stipriausia bendruomenė – ta, kurioje kiekvienas narys jaučiasi reikalingas“. Gargždų lopšelis-darželis „Naminukas“ įrodė, kad įtrauktis nėra tik deklaracija, tai – kasdienis, kruopštus ir profesionalus darbas.

Klaipėdos rajono švietimo centro ir Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ informacija

Užsak.