Sugadintas savaitgalis
Humoreska
Vyras su žmona važiavo namo po linksmai prie ežerų praleisto savaitgalio. Pasikeisdami vis ką nors prisimindavo, kvatodavo ir komentuodavo. Tik įvažiavę į miestą, pateko transporto spūstin, bet ir tai nesugadino pakilios nuotaikos. Mašinos vos vos judėjo, monotonija pradėjo kiek nervinti, kai staiga priekyje jų važiavusioje mašinoje ant galinės palangės užšoko simpatiškas šuniukas.
– Žiūrėk, koks malonus šunelis, – nudžiugo žmona.
– Jorkšyro terjeras, – tarė vyras.
– Iš kur tu žinai? – nustebo žmonelė. – Kiek pamenu, tu visus šunis vadindavai „dvarniaškomis“.
Šuniokas pasitaikė žvitrus. Jis tai dingdavo nuo palangės, tai vėl pasirodydavo, meiliai žiūrėdavo į paskui važiuojančius.
– Koks jis „fainas“, gal ir mums tokį reikėtų įsigyti, – pasiūlė žmona ir staiga suabejojo, – klausyk, ar tu nepastebėjai, kaip jis uodegą vizgina į tave žiūrėdamas, lyg pažintų?
– Nenusišnekėk, gal jam paprasčiausiai patinka vairuotojai.
– Tai kodėl jis nežiūri į savo vairuotoją?
– Ką aš žinau, gal nenori jam trukdyti.
– Kodėl tu sakai „jam“, jeigu tą mašiną vairuoja moteriškė?
– Tik nepradėk, prašau, – susinervina vyras, – sėskis prie mašinos vairo ir tada pažiūrėsime, į ką jis žvalgysis.
– Tu ką, specialiai erziniesi? Siūlai man sėsti prie vairo, žinodamas, kad aš nei vairuotojo pažymėjimo neturiu, nei vairuoti moku?
– Tu nemoki vairuoti? Jūs tik paklausykite – užsiplieskia vyras. – O kas man ištisai komanduoja: „Kaip važiuoji, suk kairėn, ar ženklo nematai“?
– Neišsisukinėk ir turėk vieną kartą drąsos – prisipažink, iš kur žinai, kad tai – jorkšyro terjeras.
– Atstok nuo manęs su tuo šunėku, o dėl drąsos tai tau pasakysiu: tu ne tik mašiną, tu man visą gyvenimą vairuoji.
– Tai štai kaip tu man atsilygini. Marytė man siūlė bilietus į toookį koncertą, o aš, durnelė, atsisakiau. Dvi dienas aukojausi, kaitau saulėje, mirkau vandeny, kad tik tau įtikčiau.
– Ką tu nori tuo pasakyti?
– Ar tau dar neaišku?
– Ak tu šitaip. Eik tu žinai kur…
Algimantas VAŠKYS
