Sūris

Humoreska

Plesticida jau gulėjo, kai atėjo Akcizas ir įsitaisė šalia.

– Kodėl tu lovoje su akiniais nuo saulės? – iš neturėjimo kas veikti paklausė ji.

– Per žinias sakė, kad rytoj bus saulėta diena, o aš žadu ilgiau pamiegoti.

Žmona pakilo iš lovos, iš šalia stovėjusios spintelės pasiėmė tūtelę kremo, išsitepė tuo kremu visą kūną ir šmurkštelėjo atgal po antklode.

– Ką tu čia ant nakties sugalvojai? – stebisi Akcizas.

– Nusprendžiau ir aš iki pietų pamiegoti, o kad per stipriai neparuduočiau, išsitryniau kremu nuo įdegio.

– Aš pajuokavau – rytoj visą dieną lis, – krizena Akcizas.

– Nematau čia nieko juokingo, – pyksta Plesticida. – Tas kremas toks brangus, o aš jį visą ką tik beprasmiškai sunaudojau. Ar tu supranti, ką padarei?

– Žinoma, aš viską apgalvoju, – dabar jau rimtai dėsto Akcizas. – Pažiūrėk į užrašą ant tūtelės – šiandien baigiasi kremo galiojimo laikas.

– Tai nieko nereiškia. Tas labdarinis olandiškas sūris, kurį tu visą savaitę lapnoji, jau pusmetis kaip pasenęs.

– Tikrai? – nustemba Akcizas. – Tada tu teisi – jaučiuosi kaip niekada tvirtas.

– Tik ne ant smegeninės.

– Kas negerai?

– Niekada seniau neidavai miegoti su saulės akiniais.

– Tu manai, kad man čia nuo sūrio?

– Spėju, kad nuo tų skylučių sūryje.

– Bet juk aš jas išrankioju ir sudedu į stiklainį.

– Kam tau jos?

– Na, žinai, brangioji, ir tau su galvele ne viskas gerai. Ar nepameni, kaip mudu planavome atidaryti olandiškų sūrių fabrikėlį?

Algimantas VAŠKYS