Susitikime dainoj apie laisvę
Prie Gargždų karjerų idiliškas vaizdelis patraukė poilsiautojų dėmesį: čia apsistojo nematyto dizaino autobusiukas, kuriame poilsiavo turistai iš Vokietijos. Gražios nuotraukos apskriejo socialinius tinklus. Vasariška tema! Ir atrodo, kad gyvenimas teka pasaulyje įprasta vaga. Tačiau realybė nesutelpa vien fotografijos rėmeliuose. Po vasario 24-osios tą pajautėme kiekvienas savo gyvenimuose.
Šią savaitę ir kitos pradžioje mūsų rajone vieši ukrainiečių chorisčių, tarp kurių yra ir vaikai, būrelis. Jie koncertuos ar jau ir koncertavo keturiose mūsų rajono vietovėse: Veiviržėnuose, Drevernoje, Priekulėje, Kvietiniuose – Žolinės šventėje. Tai – ne profesionalus choras, be to, tai yra jungtinis choras, jie – saviveiklininkai, tokie pat kaip ir mūsų kultūros centrų saviveiklos kolektyvai. Įdomu tai, kad jungtiniame chore dainuoja Lvivo vaikų bibliotekos choristai. Ketvirtadienį jie lankėsi rajono Savivaldybėje, papasakojo, kaip pasikeitė Lvivo ir bibliotekos gyvenimas karo metu. Jie daug padeda frontui – pina maskuojančius tinklus, priima pabėgėlius iš kitų Ukrainos regionų, besąlygiškai tiki savo pergale ir nuoširdžiai dėkingi Lietuvai už paramą. Jie atvežė dovanų savo rankų darbo meduolį – choristės Olenos su meile iškeptą, dekoruotą Ukrainos vėliavos spalvomis. Kai choristų būrelis iš širdies užtraukė savo laisvės dainas, o vieną net lietuviškai, jaudulio ašarų nebesulaikė visi dalyvavę susitikime. Savivaldybės salėje vykusiame susitikime buvo kalbama tik lietuviškai ir ukrainietiškai. Vertėjavo nuostabi mūsų gargždiškė ukrainietė Julija Lukošienė. Ir jai tai buvo jaudinanti patirtis. Ukrainiečiai į susitikimą atvyko pasipuošę drabužiais su tautiniais motyvais, jie nuotaikingai fotografavosi prie fontano: parodysime savo artimiesiems, kaip čia gražu – gėrėjosi Lvivo choristai mūsų gyvenimu.
Nebūna medaus statinės be deguto šaukšto. Paskelbus dainos įrašą socialiniame tinkle ir įrašą, kaip ukrainiečių choristai Lankupių bendruomenės namuose, kuriuose yra apgyvendinti, rytą pradeda Ukrainos himnu, pasireiškė komentatorės su niekinančiais komentariukais. Apie tokias irgi galime pasakyti pagal pastaruoju metu vyraujantį mūsų kalboje pavyzdį: kaip agresorius vadiname „ruzzkiais“, taip ir tokius vietinius niekšelius, niekinančiai atsiliepiančius apie mūsų svečius iš Ukrainos, galime pasakyti „suzzkiai“. Liaudies išmintis sako, kad tokiems nudžiūsta liežuvis. Niekinantiems kovojančius už visos Europos laisvę Ukrainos žmones, matyt, kada nors ištiks ši išmintis.
Šiomis dienomis mūsų rajone viešintys Lvivo choristai mums atvežė ne tik savo laisvės dainas. Jie mums atvėrė savo širdis, savo išgyvenimus. Kiekvieno jų šeimoje, nors Lvivas nėra fronto linijoje, yra baisaus karo pėdsakai – kartais net labai skaudūs, susiję su artimųjų praradimais, su rūpesčiu apie kovojančius sūnus, brolius, tėvus pirmosiose karo linijose. Tad savo esą „išlavintą muzikinį skonį“ socialiniuose tinkluose bent laikinai pasidėkime į šalį. Šie choristai atvažiavo ne į Euroviziją, ne į konkursą, jie nepretenduoja į profesionalų lygį. Tai tik priminimas mums, kad vasariško poilsio vaizdelis prie Gargždų karjero gali greitai sugriūti, o jo ir iš viso galėjo nebūti, jei ukrainiečiai nebūtų pažaboję agresorių „ruzzkių“.
Lvivo saviveiklinis choras galėjo atvažiuoti į mūsų rajoną dėl tarptautinio projekto „Susitikime dainoj“, kuris iš dalies finansuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės. Kita dalis yra pačių bendruomenių, kurie priima ukrainiečius koncertuoti, indėlis: nuoširdi bendrystė, pasirūpinimas pavaišinti. Projekto „Susitikime dainoj“ iniciatoriai yra Kvietinių bendruomenės centras, Gargždų jaunimo ir vaikų laisvalaikio centras, visuomenininkė Diana Ciparienė. Ukrainiečiai rajono Savivaldybėje dėkojo visiems juos priėmusiems, pakvietusiems, dėkojo kiekvienam iš mūsų už galimybę išvysti Baltiją ir pajausti nors ir laikiną, bet atokvėpį po tikrai giedru Lietuvos dangumi.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
