Suvokti dermę
Ach, sakome adventas – ramybės ir susikaupimo metas. Tačiau ši krikščioniška samprata pastaruoju metu niekaip nesiderina su mūsų realybe, alsuojančia piktumais valdžioje, kažkokiais nepritekliais buityje, nesusišnekėjimais žmonėse. Taigi, atrodo, kad adventas – sau, o mes irgi sau… Daug sumaišties šį gruodį jautėme mūsų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Skaudaus griausmo, atatrankų sukėlė mokytojų streikas, piktų ir atgrasių diskusijų viešojoje erdvėje išgirdome apie ateinančių metų šalies biudžetą, dar labiau susitraukėme girdėdami apie rengiamus sąmokslus, o paskui neišgirdę, kas tie konkretūs sąmokslininkai, likome it musę kandę.
Bet štai mitingavę mokytojai iš Švietimo ministerijos pagaliau išsikraustė, prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį ėmė ir pasirašė 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
Tad po tokių atomazgų pradedi galvoti, kad šv. Kalėdų dvasia dar egzistuoja ir Lietuvoje. Tikriausiai būtent ji sugrąžina mokytojus į namus ir į klases, įkalba prezidentę nebepurkštauti dėl biudžeto. Juk rimtai pagalvojus argi pirmą kartą šalyje yra tvirtinamas deficitinis? Ir netgi mūsų rajono politikai paskutiniame šių metų Tarybos posėdyje gebėjo susitarti ir priimti bendrą sprendimą, brendusį kelerius metus, kokios bus sporto strategijos kryptys, kokiais standartais remiantis bus finansuojamos sporto sritys. Retai gi pasitaiko, kai bendri siekiai suvienija.
Ir štai ne tik Švietimo, bet ir Kultūros ministerija šiomis dienomis pamažu jau grįš į savo darbo vėžes. Ministro portfelis nuo šiandien priklausys kultūros žmonių erdvėje žinomam bei gerbiamam 42 metų literatūrologui, poetui M. Kvietkauskui. Jis dešimt metų vadovavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui. Naujasis ministras Vilniaus universitete Filologijos fakultete yra baigęs lietuvių kalbos ir literatūros studijas, studijavęs judaiką Oksfordo universiteto Hebrajų ir judaikos studijų centre, yra kelerius metus dirbęs žurnalo „Metai“ redakcijoje. Iš šių kelių biografijos faktų galime spręsti, kad tai bus plačių pažiūrų ir intelektualus ministras.
Kad ministerijos galva pagaliau bus ir mokslininkas, ir turintis administracinių gebėjimų žmogus, visus turėtų įkvėpti tikėjimui, kad mūsų tautos dvasinį pagrindą formuojanti kultūra pagaliau atsidūrė patikimose rankose. Bet štai prieš kelerius metus pats Kultūros ministerijai vadovavęs Seimo narys A. Gelūnas ką tik paskirtą naująjį ministrą televizijos reportaže labai užjaučia: esą ši pozicija nėra pavydėtina, nes teksią atlikti daug darbų, ogi likę tik dveji metai iki Seimo rinkimų. Parlamentaro samprotavimo potekstė tokia, atseit kam kišti galvą po kūju, kai netrukus ateis kiti valdantieji? O jie, laimėję valdžią po dvejų metų, tai jau bus tie teisingieji, dėl kurių verta bus dirbti ir savo gerą vardą aukoti? Keista ir apmaudu, kai žmogui dar net nepradėjus eiti atsakingų pareigų, kažkas jau alsuoja už nugaros pranašaudamas išankstinę nesėkmę. Tuo labiau, kad šiame apgailestavime slypi ir kita mūsų išrinktųjų bėda: jei iki kadencijos likę nedaug, tai ir dirbti dorai, atsakingai nebeapsimoka?.. Noriu tikėti naujojo ministro tvirtu apsisprendimu dirbti ne tik savo karjerai, bet ir Tėvynės labui nepaisant jokių politinių skersvėjų. Didžiuojuosi, kad taip pat esu VU filologijos fakulteto absolventė, žinau, kad būtent šiame fakultete buvo ugdomi Lietuvos idealistai.
Pripažinkime, šv. Kalėdų dvasia visgi yra stipresnė nei iš esmės mūsų pačių susikurtos problemos kasdienybėje. Šiandien „Bangos“ laikraštyje rasite daug gražių ir prasmingų sveikinimų su artėjančiomis svarbiausiomis metų šventėmis. Juos parašė įstaigų, organizacijų vadovai, politikai. Nepraverskite šių puslapių su išankstine nuostata, ai, nieko ten nerašo! Kodėl bent kartą per metus nepasimėgauti gero žodžio galia?
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad šias šv. Kalėdas praleisti namuose su šeima daugumai Lietuvos žmonių yra svarbiausia. Tai patvirtino 74 proc. respondentų. Linkiu visiems sulaukti savo brangiausiųjų artimųjų, patiesti balčiausią Kūčių vakarienės staltiesę ir su šviesiausiomis mintimis pabūti drauge, sustiprinti ir palaikyti vienas kitą. Galvoju, kad šv. Kalėdų dvasia susikuria tik dermėje.
