• 18 rugpjūčio, 2022
|

Šventinius valgius gargždiškė ruošia pagal mamos receptus

Daivos KAZRAGIENĖS nuotr.: „Jei kas neturi tiek džiovintų grybų, kad užtektų cepelinams, gali sumaišyti juos maldami su marinuotais“, – patarė C. Lukšienė.

Cepelinų su aguonomis ir su grybais receptus, kaip ir daugelį kitų, gargždiškė Cicilija LUKŠIENĖ perėmė iš mamos, o ji – iš savo mamos. Nuo Tverų, iš Aušelikės kaimo, kilusi moteris sakė, kad pomėgis gaminti maistą jų šeimoje paveldimas.


„Mano mama buvo kaimo gaspadinė. Ją kvietė į vestuves, į krikštynas, į laidotuves. Mamos mama taip pat ėjo gaspadinaudama. Gyveno ji netoli nuo mūsų“, – pasakojo C. Lukšienė.


Cicilijos vaikystės namuose niekada netrūko grybų. Su mama ji prisirinkdavo baravykų, raudonikių, jaunų lepšiukų, rudmėsių… Vieni džiūdavo prie molinės krosnies, suverti ant virvelės, kiti – suguldyti ant rinkių, o dar kitus mama sūdydavo ir slėgdavo. Cicilijai labai patikdavusios rudmėsės, kurias slėgdavo molinėje puodynėje. Gal todėl, kad grybų buvo kiek širdis geidė, mama Kūčioms didelei šeimai (augo 7 vaikai) visada virdavo cepelinų su džiovintų grybų įdaru. Dabar C. Lukšienė kasmet pagal mamos receptą jų išverda tiek, kad užtenka 10–12 žmonių, susėdusių prie Kūčių stalo. „Virdavo mama cepelinus ir su maltomis aguonomis. Jų turėjome savo. Aguonas reikia nuplikyti karštu vandeniu, nusunkti, du kartus permalti mėsmale per tankiausią sietelį, įdėti truputį cukraus, miltų arba krakmolo, kad nebūtų tokios birios, ir po šaukštą dėti į kiekvieną cepeliną“, – mamos receptu pasidalijo gargždiškė.


Be cepelinų, ant Kūčių stalo bus pačios keptų mielinių kūčiukų, kelių rūšių silkės (su grybais, su morkomis ir svogūnais, su saulėgrąžomis…) ir būtinai pagal mamos receptą išvirto kisieliaus, kurį ir putėsiais, sako, galima vadinti. C. Lukšienė papasakojo, kaip jį pagaminti: „Sumalti 0,5 l spanguolių, užpilti vandens ir nusunkti. Supilti į katiliuką, įpilti vandens, įberti pagal skonį cukraus (galima ir vanilės) ir virti skystą manų košę. Kai išvirdavo, nešdavomės katiliuką į lauką ant sniego ir mediniu šaukštu sukdavome, kol kisielius pradėdavo tirštėti ir pasidarydavo rausvas. Sudėdavome į lėkštę šaukštais.“


Kuo svečius vaišins per Kalėdas, moteris dar svarstė, bet yra užsisakiusi karkos, keps ir kalakutienos. „Šoninės turiu, reikia tik skaniai pamarinuot. Nors turiu vieną kitą įdomesnį prieskonį, bet mažai naudoju. Man patinka senoviškai: druska, pipiriukai, česnakiukai. Į apačią po mėsa dedu morkų, svogūnų, nuo jų mėsa ir gauna kvapą“, – dėstė patyrusi šeimininkė, neužmirštanti senų ir laiko patikrintų mėsos vyniotinių, zrazų, muštinių ir kitų receptų.


Gamindama maistą C. Lukšienė jaučia ypatingą malonumą, o ypač mėgsta kepti pyragus, tortus, daryti įvairius pertepimus. Todėl ant Kalėdų stalo puikuosis tikrų tikriausias „Napoleonas“. Ar bereikia sakyti, kad pagal mamos receptą? Cicilija įsitikinusi, jog tokio niekas nebedaro: lakštų daug kas išsikepa, bet svarbiausia pertepimas, nes jį iš kambario temperatūros sviesto reikia sukti mediniu šaukštu, ne kokia „mašina“. Jos mama, kadangi cukraus pudros nebūdavo, dėdavo sugrūstą cukrų ir visada pasidarydavo miežinės kavos. „Ją užplikydavo stiprią, palaukdavo, kol atšąla, tada nukošdavo ir po truputį pildavo į sukamą sviestą. Kremas šviesiai rudas, o skonio nepalyginsi su jokiom dabartinėm kavom“, – įsitikinusi mamos receptų saugotoja. Kitą sluoksnį ji pertepa juodųjų serbentų drebučiais.
Jau Gargžduose gyvendama moteris išmoko kepti „Skruzdėlyną“, o dabar kepa ir dukra Jovita, iš mamos perėmusi daug maisto ruošimo paslapčių. Neatsilieka ir sūnus Kęstutis. Jis, pasak mamos, vasarą gamtoje gamina labai skanų plovą, kepa šašlykus, o šeštokė anūkė Mildutė – pyragus.


Tik ar kas keps duoną? Kelmėje baigusi pusės metų duonos kepimo kursus, Gargždų duonos kepykloje C. Lukšienė dirbo nuo jos įkūrimo iki 2001 m. ir yra išsaugojusi ne vieną duonos receptą. Ne tik gargždiškiai prisimena ypač gardžią „Ventos“ duoną, kurią iš pradžių kepykloje minkydavo rankomis ir kepdavo tik ypatingomis progomis. „Esu bandžiusi kepti namie, bet tokios skanios, kokia buvo, nepavyko iškepti“, – prisipažino gargždiškė.

Cepelinų su grybais receptas
Saują džiovintų baravykų užpilti karštu vandeniu galima iš vakaro. Ryte nuspausti ir mėsmale stambiais sieteliais sumalti. Pakepinti svogūną, sukratyti grybus, įberti pipirų, druskos ir įmaišyti šaukštą miltų. Kai grybai atšals, bus galima daryti cepelinus.
Į bulvių tarkius C. Lukšienė visada deda kelias virtas bulves. „Jas sugrūdu, padarau bulvių košę ir karštą sudedu ant tarkių. Tarkius sunkiu sląstais. Jei per daug išsunkiu, užpilu truputį karšto vandens, kad būtų minkštesni. Įbėrusi druskos gerai išminkau, kad nekibtų prie rankų, ir darau cepelinus“, – aiškino šeimininkė. Kiaušinių sakė gyvenime nėra į tarkius kūlusi.
Tiek cepelinus su aguonomis, tiek su grybais per Kūčias valgo užsigerdami aguonų pienu, be jokio padažo.


Laima ŠVEISTRYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių