Švietimo pagalba: naujos formos ir galimybės

Apie švietimo pagalbą ir apie visos dienos mokyklos bandomąjį projektą, įgyvendinamą Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje, kalbamės su mero pavaduotoja Violeta Riaukiene.

Kas yra švietimo pagalba mokyklose ir ar efektyviai ji užtikrinama mūsų rajone?

Švietimo pagalba kaip sąvoka Švietimo įstatyme yra apibrėžta jau nuo 2003 m. Tai specialistų teikiama pagalba vaikams, jų tėvams ar globėjams bei juos ugdantiems pedagogams, siekiant optimizuoti jų raidą ir padidinti ugdymosi veiksmingumą. Daliai vaikų reikia ne tik tėvų, pedagogų, bet ir specialistų: logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo ir kt., pagalbos. Tokia pagalba yra teikiama atsižvelgiant į Švietimo ministerijos rekomendacijose nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, keturiems šimtams vaikų rekomenduojamas vienas psichologo etatas. Tačiau atsižvelgiame ir į tai, kokiose mokyklose yra didesnis poreikis, kuris atsiranda dėl įvairių priežasčių.

Apskritai švietimo pagalbos įvairių poreikių vaikams reikia vis daugiau. Tikrai reiktų daugiau logopedų, mokytojų padėjėjų. Tačiau tai priklauso nuo valstybės finansinių išgalių. Nuolat apie tai kalbame, bendraudami su Švietimo ir mokslo ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis.

Kiek mūsų rajone yra švietimo pagalbą teikiančių specia­listų ir kiek reikia lėšų jiems išlaikyti?

Įvedus mokytojų etatinį darbo apmokėjimą ir keičiantis finansavimo skyrimo sistemai, buvo kilę nemažai klausimų ir dėl švietimo pagalbos specialistų etatų. Savivaldybei šiemet būtų buvę sudėtinga išlaikyti visus reikalingus darbuotojus, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamos dotacijos ugdymo reikmėms padidinimas 328,7 tūkst. eurų leidžia bent iki šių metų pabaigos nemažinti pagalbos specialistų etatų švietimo įstaigose.

Šiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose yra 15,2 etato socialinių pedagogų, 13,25 etato psichologų, po 13 – specialiųjų pedagogų ir logopedų, 39,4 etato mokytojų padėjėjų.

Šis kiekis specialistų daugmaž užtikrina šiandieninius mūsų rajono švietimo įstaigų poreikius, tačiau, kaip minėta, švietimo pagalbos poreikis auga ir ateityje, tikėtina, jų reikės daugiau net ir ženkliai nedidėjant bendram mokinių skaičiui.

Švietimo pagalba galime pavadinti taip pat ir visos dienos mokyklą. Toks bandomasis projektas įgyvendinamas Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje. Papasakokite, kodėl buvo pasirinkta ši mokykla ir kokie pirmieji įspūdžiai?

Ši mokykla buvo pasirinkta todėl, kad turėjo mokinių užimtumo poreikį socialinės priežiūros stokojantiems 1−5 klasių vaikams, ir ne tik jiems. Be to, Veiviržėnuose nėra socialinių paslaugų centro bei vaikų dienos centro. Pavyzdžiui, dalis vaikų lanko užsiėmimus muzikos mokykloje, tačiau po pamokų jiems reikia keletą valandų laukti, todėl ateina į visos dienos mokyklos poilsio zoną. Visos dienos mokykloje sudarytos sąlygos ir ramiai ruošti pamokas, ir pažaisti, taip pat ir stalo žaidimų šaltuoju metų laiku. Esant reikalui, vaikus konsultuoja psichologė, socialinė pedagogė.

Taigi visos dienos mokyklą lanko nuolatiniai mokiniai, dėl kurių tėvai yra parašę prašymus, tačiau gali ateiti čia praleisti laiką ir kiti, esant poreikiui. Nuolatinių lankytojų dabar yra apie 20, tačiau jų skaičius gali kiek keistis, priklausomai nuo situacijos šeimose ir kitų aplinkybių.

Su vaikais dirba dvi mokytojos ir padėjėja. Daugiausia vaikai gauna pagalbos ruošdami pamokas, tačiau taip pat gamina ir maistą atskiroje patalpoje, organizuojami ir kultūriniai renginiai vaikams. Užsiėmimai vyksta iki 17 valandos.

Kol kas atsiliepimai tik geri, nes tai yra papildoma tikslinga ir naudinga veikla su mokiniais, kurie iki šiol, laukdami savo geltonojo autobusiuko ar kitų užsiėmimų mokykloje, be tikslo vaikščiodavo po miestelį.

Tai pagalba ir mokytojams, ir tėvams, nes mokiniai ateina kitą dieną į mokyklą paruošę pamokas, pailsėję.

Kiek ir iš kur skiriama lėšų visos dienos mokyklai?

Savivaldybės tarybai pritarus, mokykla teikė paraišką Švietimo ministerijai, tačiau nelaimėjo atrankos dėl socialinio-ekonominio konteksto, t. y. Veiviržėnų seniūnijoje nėra tiek daug socialinės atskirties šeimų, mažiau vaikų gauna nemokamą maitinimą, tačiau Savivaldybė nusprendė iš savo lėšų finansuoti visos dienos mokyklos modelį. Skyrė 10 tūkst. eurų baldams įsigyti ir santechniniams mazgams įrengti bei kitai įrangai – iš viso per 14 tūkst. 300 eurų. Taip pat išlaikomi ir pedagogų etatai.

Tačiau visos dienos mokyk­la yra skirta tik iki 10 metų vaikams, o kaip yra su vyresniaisiais?

Vyresniems vaikams baigiasi vėliau pamokos, yra vaikų, lankančių būrelius, yra atvira jaunimo erdvė, kurioje gali rasti užsiėmimų pagal poreikį ir pomėgius.

Galima sakyti, kad Veiviržėnuose tikrai yra ką veikti tiek vaikams, tiek jaunimui. Įdomias, naudingas ir labai patrauklias vaikams edukacijas rengia ir šiame miestelyje įsikūręs Klaipėdos rajono amatų centras, − žinoma, ne tik Veiviržėnų, bet ir viso rajono vaikams.

Šis visos dienos mokyklos projektas bandomasis. Taigi, jei jis pasiteisino, reikia tikėtis, kad bus įgyvendintas ir kitose mokyklose?

Įvertinus visos dienos mokyklos modelio patirtį Veiviržėnų mokykloje, ją galėsime pritaikyti ir kitose rajono mokyklose, − manau, tai padės gerinti mokinių pasiekimus, mažinti socialinę atskirtį, stiprinti formalųjį ir neformalųjį ugdymą.

Neseniai rajone iš tiesų šventiškai paminėta Tarptautinė mokytojų diena, apdovanoti nusipelnę mokytojai bei įteiktos Metų mokytojo vardo premijos, − šios idėjos autorė Jūs ir esate. Kokių atgarsių sulaukta šiemet?

Visiems mokytojams didžiausia padėka ir pagarba už nuoširdų ir pasiaukojantį darbą, ugdant mūsų ateitį.

Trys šiemet išrinktos Metų 500 eurų vertės Metų mokytojo premijos įteiktos, be abejonės, vertoms šio vardo pedagogėms − Priekulės muzikos mokyklos akordeono specialybės mokytojai metodininkei Irenai Koncevičienei, Gargždų „Minijos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytojai metodininkei Ramintai Birgėlienei ir Dovilų pagrindinės mokyklos specialiajai pedagogei metodininkei Svajai Venckienei. Dar sykį tariu šioms Pedagogėms nuoširdžiausią ačiū – nes jų meilė darbui, gebėjimai ir platus akiratis yra pavyzdys daugeliui rajono pedagogų.

Dar 62 rajono pedagogams, kuriuos atrinko patys kolektyvai, įteikti Savivaldybės vadovų pasirašyti padėkos raštai. Manau, kad turime tik džiaugtis, kad yra tikrai daug pedagogų, gebančių gerai atlikti darbą, nuolat siekiančių tobulėti ir besidžiaugiančių pasirinkta profesija. Neverta klausti „kodėl šį kartą ne aš?“ − nes kiekvienas, kuris stengsis ir nuosekliai sieks rezultatų, anksčiau ar vėliau jų pasieks, bus pastebėtas, pasveikintas ir apdovanotas!

Daiva BELIOKAITĖ

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja