Tik įkliuvusios
Dvi moterys – verslininkė Rada Matulevičienė ir politikė Dalia Štraupaitė, – viena Žemaitijoje, kita kitame Lietuvos krašte – Visagine, bet irgi turinti žemaitiškų šaknų, sukėlė ypatingą teisėsaugininkų susidomėjimą jų veikla. Televizijos reportažai, spaudos antraštės bylojo, jog išmušė teisingumo valanda piktnaudžiaujantiesiems mokesčiais ar tarnybine padėtimi. Bet, kaip sakoma, palauksime tęsinio – daug panašių skandalų, vizualiai labai triukšmingai prasidėjusių, tyliai nugula archyvuose vėl neradus nusikaltimo sudėties.
Kas gi nežino įžymiojo pramogų komplekso HBH, beveik du dešimtmečius sėkmingai gyvuojančio kaimyniniame Kretingos rajone? Kas gi nematė tos televizijos laidos, kur pati savininkė Rada sukosi restorano virtuvėje barstydama pipirus ir tuo klientams įkaldama į pasąmonę, kad maistas jos įmonėje yra tiesiog tobulai prižiūrimas ir, aišku, kas lietuviams svarbiausia – naminis. Ir plūdo didžiuliai srautai išalkusių žmonių į tą ypatingąjį restoraną pasmaguriauti, o tuo pačiu ir pramogų parke pavaliūkauti. Ypač savaitgaliais driekdavosi automobilių vilkstinės ir vinguriuodavo prie HBH durų valgytojų eilės tarsi anuomet prie Lenino mauzoliejaus. Stebint tokį vaizdelį apsėsdavo mintis, kad mėgstanti dejuoti tauta ne taip jau ir blogai gyvena, kad šturmuote šturmuoja restoraną, kurio kainos nebuvo pačios mažiausios.
Staiga praėjusią savaitę – driokst iš giedro dangaus – FNTT apgultis HBH valdose. Pasirodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, didelės vertės sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo pradėtas dar prieš du mėnesius. Įtarimai pareikšti ne tik R. Matulevičienei, bet ir komplekso vyriausiajai finansininkei ir vyriausiajai buhalterei. Preliminariais ikiteisminio tyrimo duomenimis, HBH pramogų komplekse vien per rugpjūtį nuslėptų pajamų suma siekia 800 tūkst. litų. Teigiama, kad pastaruosius dvejus metus, kuriuos tiria teisėsaugininkai, vidutiniškai nuslėpta buvo 30–40 proc. gautų pajamų, nuo jų valstybei nesumokėtų mokesčių suma viršija 1 mln. litų. Skaičiuojama ir tai, kad iš bendrovių, valdančių HBH pramogų kompleksą, įtariamosios galimai pasisavino apie 5 mln. litų.
Prieš keletą dienų iš užsienio, kuriame viešėjo su prokurorų leidimu, grįžusi pramogų komplekso HBH savininkė R. Matulevičienė tvirtina nesijaudinanti dėl jai pateiktų įtarimų ir žeria savo argumentą: esą Lietuvoje nėra nė vieno verslininko ar žmogaus, kuris būtų skaidrus lyg krištolas. Tokia gynybinė pozicija pirštu rodyti į kitus – tradiciškai paplitusi Lietuvoje. Tačiau negali sakyti, kad restoranų verslo liūtė labai prašovė finansines nuodėmes dalindamasi su visais mumis. Juk daugelį metų didžkukulių mėgėjai Žibininkuose nė nepasigedo kasos čekių, nekėlė triukšmo, kad negali atsiskaityti kortelėmis, o tik grynaisiais. Taigi netiesiogiai toleravo šešėlinio verslo tradicijas.
Na, gal ponia R. Matulevičienė ir perlenkė sakydama, kad verslo reikaluose visi žmonės nuodėmingi, bet šešėlinės ekonomikos tyrimai rodo, kad tai arti tiesos. Mes patys palaikome nelegalų verslą, pavyzdžiui, net 60 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja nelegaliai rinkoje platinamas prekes. Lietuvos valstybės biudžetas dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos šiemet jau prarado beveik 1 mlrd. litų. „Kas yra milijardas litų Lietuvai? Kiekvienam pensininkui tai galėtų virsti apie 2500 Lt priedu prie pensijos, o kiekvienas mokytojas per metus galėtų uždirbti apie 20 000 Lt daugiau“, – vaizdžiai aiškina VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys. Na, paskaičiuokime, o kuo galėtų virsti vien Žibininkuose rastos neapskaitytos tik vieno mėnesio pajamos, nuo kurių matomai mokesčiai nemokėti?..
Visagino merės D. Štraupaitės, taip pat pakliuvusios į teisėsaugininkų akiratį, pastarųjų dienų kasdienybė buvo apkartinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus režimu. Dar tik prieš keletą savaičių žurnalui „Veidas“ įkvėptai pasakojusi apie Visagino gerovę ir dėkojusi likimui, kad dirbanti tokiame įvairiataučiame ir perspektyviame mieste, vietos politikė su antrankiais buvo išvesta tiesiai iš savo kabineto. Pareigūnai įtaria, kad Visagino savivaldybės darbuotojai, vykdantys ūkio darbus savivaldybėje, galėjo neatlygintinai atlikti remonto ir kitus ūkio darbus vieno iš Savivaldybės vadovų asmeninėse patalpose.
Budrios Gargždų visuomenės atstovų akys esą taip pat yra užfiksavusios panašių atvejų kaip ir Visagine. Anądien kirpykloje besigražinančios gargždiškės guviai dalijosi prisiminimais, ką kuri mačiusi, kokio valdininkėlio privataus namo kieme, jų įsitikinimu, triūsė „valdiški“ darbininkai. Tokios sklandančios paskalos turėtų įvaryti nerimo tiems, kurie galbūt piktnaudžiauja tarnybine padėtimi. Geriausia prevencija galimiems piktnaudžiautojams – D. Štaupaitės įspūdžiai iš tardymo izoliatoriaus. Ten ateina supratimas, kad iš dulkės kilęs dulke ir pavirsi – jokie postai, jokia politinė priklausomybė lietuviškoje kaliūzėje negelbsti nuo žmogiškojo orumo žeminimo. O tai patirti labai baisu. Tuo savo akimis įsitikino net Lietuvos prezidentė.
Šioje dviejų moteriškių, patyrusių teisėsaugos kirtį, istorijose lieka retorinių klausimų. Kodėl verslininkė, kuriai inkriminuojamos didelės finansinės machinacijos, buvo išleista į užsienį, atsieit dėl anksčiau suplanuoto verslo vizito, o kodėl vietinio lygio politikė, kuriai galimai kažkas šluodavo kiemą už valdišką atlygį, iškart buvo įkišta į cypę? Ar su pastarąja tikrai buvo pagrindo taip pasielgti? Gi ši už nežmoniškas sąlygas izoliatoriuje kėsinasi paduoti valstybę į Strasbūro teismą. O jei laimėtų, reikėtų sumokėti jai kompensaciją iš mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenių. O jei ir ponia Rada, teigianti esanti niekuo nekalta, išsisuktų iš teisėsaugos gniaužtų? Tai kas šiose dar nepasibaigusiose istorijose būtų tikrieji nuskriaustieji?..
