Tujos ir kadagiai: ką ir kada rinktis?

Ežaičiuose medelyną puoselėjantis M. Joniškis neabejoja tujų nauda – tai ir estetiškas, ir funkcionalus augalas.

Klaipėdos rajone, Ežaičių kaime, gyvenantis Marius Joniškis tęsia giminės tradicijas ir puoselėja tujų, kadagių medelyną. Su juo kalbamės, kada ir kokias tujas, kadagius rinktis, kas tinka sodyboms, gyvenamųjų namų teritorijoms, o kas kapinėms, artimųjų kapų vizualiniams sprendimams.

Tęsia tradicijas

„Tęsiu močiutės Zofijos Butkienės pradėtus darbus. Ji taip pat gyveno Ežaičių kaime, jos sodyba sovietiniais laikais buvo gražiausiai tvarkoma. Močiutė augino spygliuočius, daugiausia vakarines gyvatvorines tujas ir piramidines. Dar turėjo begonijų, petunijų. Sodyboje nuolat vyko ir įvairios ekskursijos, atvažiuodavo žmonės iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Dabar tujų auginimas – mano kasdienybė“, – teigia šeimos tradicijas perėmęs Marius.

Jis pasakoja, kad tuja yra kilusi iš Šiaurės Amerikos rytinės dalies, ten ji auga savaime, yra labai atspari ligoms, šalčiui. „Mes auginame jau žmogaus patobulintas tujas, daug turime smaragdinių. Rūšių įvairovė didelė. Vienos kūginės formos, kitos labai siauros. Dabartinės tujos pakankamai neaukštos ir nereikalauja dažno karpymo. Svarbiausia, kad neturi senosioms tujoms būdingo kvapo. Jis atsirasdavo žydėjimo metu, kai kiekvienas augalas išskiria savo sultis ir turi specifiškai aitrų kvapą“, – dėstė pašnekovas.

Žaliuoja visais sezonais

Marius akcentuoja, kad pagrindinis tujų privalumas, jog tai visžalis augalas, visais metų laikais išsaugantis žalią spalvą, kurios šaltuoju metų sezonu mums visiems labai trūksta. Anot medelyno šeimininko, jų siekis, kad kuo daugiau metalinių, medinių tvorų būtų pakeista būtent tujų gyvatvorėmis. Pastarosios turi daug pranašumų: jų nereikia nei dažyti kaip įprastų medinių tvorų, nei atnaujinti (sutaupomi kaštai); tujos prisideda prie oro gryninimo; tai ir estetiškas, ir funkcionalus sprendimas, mat tujų sienelės sodybose puikiai formuoja užuovėjas ir pan.

Norint suformuoti tankią gyvatvorę į vieną metrą reikėtų sodinti 3 vienetus tujų. Jei formuojama gyvatvorė iš kitų lapuočių augalų, pastarieji krenta palaipsniui, tenka vis grėbti prieš kiekvieną dekoratyvinės vejos pjovimą. Kitu atveju plinta ligos.

„Tujų gyvatvore „įrėmintas“ žemės sklypas garantuoja šeimininkams ne tik privatumą, bet ir jaukumą, daugiau gamtos savame kieme“, – neabejoja tujų augintojas Marius.

Patarimai sodinantiesiems

40 arų ploto medelyne Mariui tvarkytis padeda jo gyvenimo draugė Kristina, o ateityje, tikisi, kad medelyną plėtos sūnus Majus. Anot pašnekovo, sodinti tujas, kaip ir kitus spygliuočius, geriausia rudenį: „Jau nebėra tokia aktyvi saulė ir nebeišgarinamas vanduo iš grunto. Tokiu atveju prigijimas yra šimtaprocentinis ir nereikalaujantis jokių papildomų darbų. Kol temperatūra nepasiekė 0, nėra stiprių šalnų, tol tujas rekomenduojama sodinti. Pavasarį taip pat galima sodinti, tačiau jau reikia pasirūpinti laistymu.“

Jei sodinsite spygliuočius augalus iš vazonų – galite nepaisyti sezoniškumo. Mariaus teigimu, tokiu būdu šaknų sistema nėra pažeidžiama, tad persodinimas įmanomas visada. Svarbiausia persodinus gausiai palaistyti, kad neliktų oro tarpų.

Kapinėse Marius pataria sodinti šliaužiančius kadagius, jų medelyne turi 8–10 rūšių. Jie kompaktiški, taip pat visžaliai, priežiūra paprasta.

Pašnekovas sako, kad rudenį vis dėlto daugiau rizikos yra, jei sodinami importuoti augalai. Pavyzdžiui, Olandijoje augalai auga šiltnamyje, tad, tują iškart pasodinus lauke Lietuvoje, gali paruduoti. Neverta viliotis mažomis kainomis. „Lenkijos, Olandijos medelynai mums didžiuliai konkurentai. Ten viskas automatizuota, robotizuota, tad sudėtinga. Tačiau nenuleidžiame rankų, taip pat tobulėjame, plečiamės. Įdedame labai daug darbo, kad mūsų augalai niekuo nenusileistų atvežtiniams ir juos dar pranoktų“, – užtikrina Ežaičių medelyno puoselėtojas.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių