Tūkstantis kilometrų – ne kliūtis tikintis pigesnių prekių

Toks gyvenimas
2 gegužės, 2016
0

Nebeištvėrę prekybos centrų diktuojamų drastiškų kainų po euro įvedimo pigesnių prekių į kaimyninę Lenkiją patraukė ne tik vilniečiai, kauniečiai, alytiškiai, marijampoliečiai, pasienio rajonų gyventojai, bet ir klaipėdiškiai, taip pat ir žmonės iš mūsų rajono. Nors kelias tolimas – pirmyn atgal net 1000 kilometrų susidaro, tačiau praėjusį savaitgalį pirmosios organizuotos kelionės iš Klaipėdos dalyviai sakė, kad važiuosiantys ir antrą, ir trečią kartą. Pinigų išleidę maždaug biudžetininko vidutinį atlyginimą, tačiau tikrai sutaupę bent apie 30 proc.

Jaudina juoda diena

Antradienį nauja elegantiška suknele už 18 eurų pasipuošusi doviliškė Šarūnė Petruškevičienė „Bangos“ korespondentei prisipažino, kad tai sėkmingas savaitgalio pirkinys iš Balstogės.

„Po kelionės į Lenkijos prekybos centrus tikrai grįžau grieždama dantį dėl lietuviškų kainų politikos. Nežinau, ką mąsto mūsų valdžia, taip leisdama engti menkus atlyginimus uždirbančius savo žmones. Ypač gaila jaunų tvarkingų šeimų, po skyrybų vienų auginančių vaikus motinų, negaunančių jokių paramų, tačiau dėl brangymečio vos galą su galu suduriančių. Tikrai manau, kad žmogus turi būti ne vien duona sotus. Reikia ir turiningo laisvalaikio, reikia ir pramogų, reikia ir knygų, ir išvykų. Tačiau nemažai daliai žmonių tai tampa nepasiekiama svajone. Tai kokios tautos ateities, kokio išprusimo, kokio kultūros lygmens galime tikėtis, jei taip skurstame, jei taip kovojame tik dėl elementaraus išgyvenimo nuo iki, jei taip nerūpime valdžiai? Kodėl Lenkija prioritetu laiko savo žmonių interesus, kodėl kaimyninėje šalyje PVM maisto produktams ženkliai mažesnis nei pas mus? Kodėl mūsų valstybės aukštieji politikai nieko nedaro, kad nebeapsikentęs neemigruotų paskutinis lietuvis?“ – retorinių klausimų kupina iš apsipirkimo vajaus šeštadienį Balstogėje grįžo Šarūnė, kuri kartu su rūpestingu vyru augina tris nepilnamečius sūnus. Kas nežino, kad paaugliai kur buvę, kur nebuvę, jau ir prie šaldytuvo. O kaip jie auga – gi ne dienomis, o valandomis – tad kiek rūbų, batų reikia!

Kelionės dalyvė nesiskundžia savo šeimos pajamomis, jos esančios pakankamos, tačiau ją jaudina, koks bus rytojus, kas būtų, jei atsitiktų bėda, užkluptų liga, be to, vaikų išmokslinimas laukia. „Tam reikia turėti nuolatines, garantuotas pajamas, reikia sukaupti atsargą juodai dienai. Tad man apmaudu ir pikta, kad sunkiai uždirbtus pinigus mes paliekame lupikaujančiuose prekybos centruose ir nebeturime galimybės susitaupyti“, – apgailestavo pašnekovė.

Apgaili išvežamų pinigų

Po pirmosios kelionės į Lenkiją Šarūnė nenusivylė pirkiniais, kuriems skyrė beveik visą savo mėnesio atlyginimą, bet sutaupė mažiausiai 30 proc. Tad ji planuoja aplenkti Lietuvos parduotuves ir nuolat pirktis Lenkijoje. „Kiek pinigų paliekame kaimyninėje ES šalyje! Ką galvoja rankas sudėję mūsų valdžios vyrai, kurie negeba priimti racionalių sprendimų? Ar Lietuvos ekonomikai tų pinigų nereikia?“ – vėl retoriškais klausimais kamuojasi Š. Petruškevičienė.

Doviliškė į kaimyninę šalį važiavo klaipėdiškių, užsiimančių transporto paslaugomis, komfortabiliu autobusu. „Organizatoriai patys tai darė pirmą kartą. Tad siekdami ir vėliau turėti nuolatinių keleivių šįkart už kelionę iš Klaipėdos iki Balstogės teprašė 20 eurų. Manau, kad ateityje bilietas turėtų kainuoti apie 35 eurus. Visgi kelias tolimas – pirmyn atgal susidaro 1000 kilometrų“, – pasakojo Šarūnė.

Pigesnių prekių medžiotojai į Lenkiją iš uostamiesčio išvyko 2 val. nakties, grįžo apie 23 val. Žinoma, pavargo, tačiau fizinį nuovargį kompensavo pasiteisinę apsipirkimo lūkesčiai.

Keliauninkai patyrė, kad prieš kelionę, jei nori sutaupyti, reikia rimtai pasiruošti. Būtina išsinagrinėti maisto produktų ir kitų prekių kainas Lietuvoje, pasiruošti išankstinį reikiamų prekių sąrašą, sulyginti kainas. Lenkijoje reikia žinoti prekybos vietas, kuriose tikrai pigiau, vyksta akcijos.

Savaitgaliais nepatartina važiuoti į Suvalkus, nors jie arčiau. Mat ten suplūsta neaprėpiamos pirkėjų minios, tad tektų po kelias valandas stovėti eilėse. Nors toliau, bet geresnė išeitis – Balstogė.

Šarūnės pastebėjimu, lenkai labai verslūs ir paslaugūs. „Jei ketinate remontuoti namus ar statotės, o jei dar susikooperuotumėte su kaimynais, tikrai verta statybines medžiagas pirkti Lenkijoje. Firma jas atveš jums iki durų, o jei reikės, dar ir langus sudės, ir kitus remonto darbus atliks“, – pasakojo doviliškė, kurią Lenkijoje itin nustebino ženkliai mažesnės vaistų kainos. Be to, yra galimybė nusipirkti receptinius vaistus, žinoma, išskyrus kompensuojamuosius.

Kainų skirtumo priežastys

Lietuvos žymūs ekonomistai neseniai viešojoje erdvėje aiškino galimas priežastis dėl kainų Lietuvoje ir Lenkijoje skirtumų. Jie akcentuoja masto ekonomija bei skirtinga jas gaminančių bei parduodančių įmonių strategija. Gali būti, kad Lenkijos bendrovių investicijos atsipirkusios, tada ir gaminių savikaina mažesnė ir jos gali gaminius pardavinėti pigiau. Pasak ekonomikos žinovų, dar viena priežastis, kodėl Lenkijoje pigiau – pigus zlotas. Taip pat neatmestina, kad prekių kaina skiriasi ir dėl jų kokybės, nes koks nors sviestas Lietuvoje ir Lenkijoje gali būti ne visiškai vienodas, samprotavo vienas ekonomistas.

„Nieko panašaus“, – atremia šeštadieninės kelionės dalyvė Šarūnė. Sviestą Lenkijoje ji pirkusi net 0,5 euro centų pigiau ir jis buvęs skanesnis nei lietuviškas. „Gailiuosi, kad jo nepirkau daugiau“, – sakė pašnekovė. Ji akcentavo, kad apsipirkti apskritai pigiau yra tiems, kurie turi didesnes šeimas. Važiuoti dėl kelių produktų neverta.

Interneto komentatoriai, patys apsilankę pigesnėse prekybos vietose Lenkijoje, aktyviai dalijasi savo įžvalgomis, kodėl kaimyninėje šalyje pigiau. Jų įsitikinimu, Lenkijoje sudarytos palankios sąlygos smulkiojo ir vidutinio verslo rinkai, o esą Lietuvoje vyrauja stambiojo kapitalo partokratinė korupcija.

Šarūnės kai kurių pirkinių sąrašas Balstogėje