Turėsime atsikvošėti
Sinoptikai prognozuoja, jog vidutinė pavasario temperatūra mus pasieks tik po trijų savaičių. Tad nori nenori teks išgyventi stiprius vėjus, lyg geluonis į kūną besismelkiančią drėgmę ir gaudyte gaudyti šykštų saulės spindulėlį.
Yra kitas kelias nepriklausomai nuo sezono jausti šilumą – matyti, užjausti, padėti vieni kitiems. Neberodyti pirštu vienas į kitą, nebeieškoti kaltininkų, nebepasikliauti tik valstybinėmis institucijomis, o viliantis šviesesnės ateities veikti patiems. Tai daryti geranoriškai, savanoriškai, širdingai. Tokiai ilgalaikei kampanijai „Už saugią Lietuvą“ pirmadienį šalies visuomenę paskatino Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kiek tų kampanijų, kiek tų akcijų jau buvo – gaižiai šyptelėję numosite ranka. Užtat kad numojate ranka, geros iniciatyvos ir netampa realiais darbais. Kasdien susiduriame su skriaudžiamais ir net alkanais vaikais, žeminamomis moterimis (rečiau vyrais), girtuokliaujančiais tėvais. Europoje garsėjame globos namais kombinatais, kuriuose valgio ar lovos netrūksta, bet auklėtiniai nepatiria meilės, neįgyja socialinių įgūdžių. Keikiame šalies ar vietos valdžią ir uoliai piktinamės minėtomis blogybėmis. Griausmai ataidi tiek iš aukščiausių tribūnų, tiek iš kaimynų pokalbių prie tvoros ar turgavietėje.
Prikūrusi visokių, kartais net vienas kitam prieštaraujančių nuostatų socialinėje, švietimo srityse valdžia kada nors, nes dugnas arti, turės atsikvošėti. Juk daug visokių lengvatų, paramų esą vargstantiesiems ar bedarbiams atkišama artėjant rinkimams tikintis papildomų rinkėjų balsų.
Ši tema nuskambėjo ir antradienį vykusiame pirmame verslo ir savivaldybės forume Gargžduose. Vėlgi atkreiptas dėmesys, kad didžiuliai verslo sumokami mokesčiai valstybės biudžete skirstomi neracionaliai, kad gana remti socialinius tinginius. Akivaizdi problema identifikuota, tai gal kitame forume suformuluokime užduotis naujajai Vyriausybei, kaip pakeisti šią ydingą sistemą? Iš šios Vyriausybės jau nebėra ko tikėtis. Gi ketvirtadienį metinės veiklos ataskaitoje be jokio sąžinės graužimo pasirašė sau devynetą. Esą energetinę nepriklausomybę garantavo, sklandžiai eurą įvedė. Na, tikrai sklandžiai į ožio ragą susirietėme!
Ir visgi ką dar daryti, kad gyventume jaukiau ir jaustumėmės saugesni? Atsikvošėti turi ne tik valdžia, o ir kiekvienas mūsų. Jūs sakote, o ką čia padarysi, o ką čia pakeisi? Daug ką, jei bent kiek darysi, o ne vien piktinsies ir smerksi. Ar prisimenate gargždiškę šviesaus atminimo Petronėlę Kaubrienę? Ji nebuvo jokios valdžios institucijos atstovė, jokios nevyriausybinės organizacijos narė. Ji buvo tiesiog Motina Teresė visiems vargstantiems, pagalbos ieškantiems. O svarbiausia – ji ne tik padėdavo materialiai, bet ir dalijosi savo gyvenimiška patirtimi. Bendrovės „Litimbera“ bendrasavininkė Alina Petkevičienė užsiminė, kad ir pati verslo bendruomenė rajone nėra vieninga, iniciatyvos turėtų imtis senieji verslininkai, nes jaunimas esą nepažįsta aplinkos. Petronėlė buvo krikščioniškų vertybių žmogus ir jos pavyzdys įrodo, kad daug galima padaryti, jei tai darai ne tik iš pareigos, bet iš širdies.
Šiomis dienomis rajono Savivaldybė ragina dalyvauti akcijoje „Padovanok dovaną, kuri užauga“. Idėja paprasta: kviečiama dovanoti daržovių sėklas, kad sunkumus išgyvenančios šeimos galėtų užsiauginti savo derlių.
Padariau, kas lengviausia. Nupirkau keletą daržovių sėklų pakelių ir įmečiau juos į paramos dėžutę Savivaldybėje. Bet suprantu, kad padariau nedaug – prasmingiau ir verčiau būtų, jei žinočiau, kas ta vargana šeima, jei kartu su ja pasėtume, jei kartu su vaikais palaistytume pirmuosius daigus. Kad jie patys išmoktų, kad kitais metais jau patys pasidalintų sėklomis su kitais. Kad pagaliau suprastų ir patikėtų, kad tokie žmonės kaip jie iš tiesų rūpi ir kitiems žmonėms, o ne tik valstybinėms institucijoms. Be žmogiškumo vienas kitam tikrai atsidursime moralinėje aklavietėje, ant kurios krašto jau ir stovime.
Tos sėkliukės – mūsų savanoriškos pagalbos simbolis. Jei daigeliai sužaliuos, būsime paaugę ir mes.
