Ūkininkas ieško naujovių

Modernų pieno ūkį sukūręs Manfredas Skroblys iš Peskojų kaimo Kretingalės seniūnijos nesiliauja ieškojęs naujų technologijų gyvulininkystėje, nes, jo žodžiais tariant, sustojęs nusigyvensi: tokie spartūs pokyčiai žemės ūkyje. Žemę, kurioje ūkininkauja, stengiasi intensyviai išnaudoti. Apsilankęs ne tik Europos Sąjungos, bet ir JAV ūkininkų valdose, stengiasi savo ūkyje pritaikyti ten pastebėtas naujoves.

Ūkininkas M. Skroblys sakė neatsimenantis, kada per 20 ūkininkavimo metų buvęs toks gražus ruduo, palankus žemdirbystei. „Jau nuo pavasario buvo puikios oro sąlygos žemdirbystei – užteko drėgmės, šilumos, o rudenį sausa. Taigi suspėjome išvežti į dirvas mėšlą ir kokybiškai aparti. Buvo sąlygos nukirsti kukurūzus silosui, nupjauti atolą šienainiui nesimurdant laukuose, jų nedraskant“, – džiaugėsi jis.

Spalio pabaigoje dieną galvijai dar vaikštinėjo ganyklose, o ankstesniais metais į tvartus uždarydavo rugsėjo pabaigoje.

„Ūkininkas negali niekuo pasikliauti – tik pats savimi. Šiemet valdžia prašneko apie prioritetus gyvulininkystei, bet per moduliaciją nukentėjo ši žemės ūkio šaka“, – teigė M. Skroblys.

Pienininkystės ūkio savininkas M. Skroblys dirba 170 ha žemės, iš kurios 46 hektarai nuosava. Ūkininkas laiko 86 melžiamas karves, o su prieaugliu ir jaučiais – 180 galvijų. Atskirą ūkį įregistravęs sūnus Algirdas turi 60 galvijų.

„Stengiamės iš žemės išspausti kiek įmanoma daugiau, o ne iš išmokų gyventi, – kalbėjo ūkininkas. – Mėšlu, kurio per metus sukaupiame apie 3 000 tonų, tręšiame ganyklas ir pievas.“

Manfredas, lankęsis ne vienoje Europos Sąjungos šalyje ir sėmęsis patirties ūkininkų valdose, pasakojo, jog olandai, vokiečiai šimtmečius laukus tręšia mėšlu, o ne mineralinėmis trąšomis.

„Tręšimas mėšlu irgi reikalauja didelių sąnaudų. Užtat kaip pagerėja žemės struktūra, susikaupia humuso. Našios mūsų ganyklos ir pievos, kurios šienaujamos 4 kartus, o po kiekvieno šienavimo tręšiamos skystu mėšlu“, – dalijosi patirtimi M. Skroblys.

Žiemai paruošė apie 2 500 tonų kokybiškų pašarų – vytintos žolės kaupuose, kukurūzų siloso. Šiemet ūkininkas išbandė naują technologiją – pagamino 60 tonų grūdainio. Vakuuminiu būdu jis užkonservavo visus savo užaugintus grūdus. „Grūdainiui naudojamų grūdų drėgnumas gali būti apie 27 proc.“, – sakė Manfredas, akcentuodamas, jog tai geras pašaras, tačiau Klaipėdos rajone jis pirmasis išmėginęs šią technologiją. Per dieną melžiamoms karvėms ir veršeliams sušeria apie 200 kilogramų grūdainio.

Ūkininkas pasakojo, jog vidutinis primilžis iš karvės – 8 tonos. Jis patenkintas, kad šiuo metu už bazinio riebumo pieno kilogramą gauna po litą. Tačiau jis yra kooperatyvo „Pienas Lt“ narys ir kas mėnesį moka apie 6 tūkst. litų įnašą. Po metų ši pieno perdirbimo įmonė turėtų pradėti veikti.

• Pienininkystės ūkio savininkas M. Skroblys dirba 170 ha žemės, iš kurios 46 hektarai nuosava. Ūkininkas laiko 86 melžiamas karves, o su prieaugliu ir jaučiais – 180 galvijų.