Užgavėnių kovos

Užgavėnės dar ne šiandien, bet pasaulio galingųjų kaukės nukrito jau prieš mėnesį. Tad šiandieninė Kanapinio ir Lašininio kova – tikrai tik butaforija. Realybėje vyksta tikrai neįtikėtina kova tarp gėrio ir blogio. Nežinia, ar bus kaip pasakoje su malonia pabaiga.
Tad pasitelkus alegoriją klausimas, kas ir kada sudegins Morę – skaudus ir aktualus kiekvienam mąstančiam žmogui.
Portalas „Delfi“ vakar paskelbė straipsnį „The Economist“: kas gi iš tikrųjų dabar laukia Europos“. Jame apibendrinami pastarieji pasaulio įvykiai: „Praėjusi savaitė buvo niūriausia Europoje nuo geležinės sienos uždangos pakilimo. Ukraina išduodama, Rusija reabilituojama, o Amerikos, valdomos D. Trumpo, pagalba, kilus karui, nebegalima kliautis. Dabartinė situacija nieko gero nežada Europos saugumui, tiesa, Europos lyderiai ir gyventojai to dar nesuvokia. Senajam pasauliui reikia skubiai išmokti taikyti kietąją jėgą, priešingu atveju jis taps naujojo pasaulio betvarkės auka.“ Sutikite, skaityti tokias niūrias mintis Tarptautinę optimistų dieną (kalendoriuje taip buvo įvardintas ketvirtadienis) – menkas malonumas. Tai, ką kasdien girdime, skaitome, jau nebetelpa net į šiurpnakčio formatą. Antra vertus, gyventi su antraštėmis ir karštligiškomis televizijos naujienomis – tikrai nėra geriausias pasirinkimas. Protingiausia būtų ramiai dirbti savo darbus, veikti pozityviai ir mažiau tikėti naujausiais pranašais, į kurių susitikimus šiomis dienomis lyg kokie nemunai plaukė mūsų rajono žmonės. Negi vėl lipsim ant to paties grėblio, kai prieš gerą dešimtmetį tokie „darbiečiai“ žmonėms švietė it saulės: o kokia tų „švietėjiškų“ darbų baigtis? Kur tas jų propagandinio triuko „padarysim per 11, per 111 dienų…“ rezultatas? Pagal tuo metu dalintus pažadus, šiuo metu mes jau turėtume gyventi rojuje. Bet, kaip sakoma, kas buvo, tas pražuvo. Atlaidūs gi esame gražiems pažadukams.
Grįžkime prie duonos kasdienės. Pastaraisiais metais maisto prekių parduotuvėse dažnam tenka spręsti: ar mažinti pirkinių krepšelį, o tuo pačiu dar ir žiedą ant skrandžio užsidėti? Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai maisto produktai Lietuvoje pabrango dvigubai. Kai kurie – ir 60 proc. Akivaizdu, kad daliai gyventojų įpirkti maistą tampa problema. Kaip problemą tai mato ir Vyriausybė, nusprendusi steigti maisto tarybą, kuri stebės maisto kainų pokyčius bei siūlys sprendimus kainoms nepagrįstai augant. „Ieškoti sprendimų, ką mes dar galime padaryti, kad kiek įmanoma labiau suvaldyti tas kylančias kainas ir padaryti būtiniausias prekes labiau prieinamas Lietuvos gyventojams“, – apie tarybos tikslus kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. Premjeras apgailestauja, kad tokios tarybos iki šiol nebuvo. Esą turėti visą informaciją vienoje vietoje ir ją vertinant priimti sprendimus yra kritiškai svarbu. „Nes ir dabar mes turime situaciją, kai žemdirbiai sako – mums nieko nemoka, perdirbėjai sako, žinot, galėtume, bet prekybininkai viską susišluoja, o prekybininkai sako, kad čia šiaip kažkokios rinkos tendencijos, ateinančios iš Europos“, – samprotauja spaudos konferencijoje Gintautas Paluckas.
Opoziciniai konservatoriai planuojamą tarybą vertina kaip parodomąjį veiksmą, kuris tik didins biurokratizmą. Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kainas ir dabar stebi Lietuvos bankas.
Prieš kelias dienas vykusiame pirmajame MT posėdyje buvo pasidalinta ŽŪM ir VĮ Žemės ūkio duomenų centro statistine rinkos informacija. Esą siekiant nustatyti maisto brangimo priežastis ir užtikrinti maisto produktų kainų skaidrumą bei prieinamumą vartotojams, MT siekia atlikti išsamią analizę, apimančią visus maisto tiekimo grandinės etapus. Kitame MT posėdyje bus analizuojami pagrindiniai ir labiausiai vartojami produktai (mėsa, pieno produktai ir kt.), kuriems reikalinga detalesnė kainų pasiskirstymo maisto prekių tiekimo grandinėje analizė. Šiuos produktus pasiūlys patys MT nariai. Kitas MT posėdis įvyks balandžio mėnesį. O tuo tarpu vakar žiniose jau transliuojama apie būsimą maisto produktų kainų šuolį. Biurokratiniai pasitarimai – sau, o rinkos reikalai nelaukia sprendimų iš viršaus.
Po Kanapinio ir Lašininio kovos prasideda gavėnia. Galime paironizuoti, kad maisto produktų brangimas šiuo metu nebus toks didelis smūgis. Gavėnia – susilaikymas, pasninkavimas, tad lyg ir išeitis iki Velykų nepajusti naujo maisto produktų brangimo.

Vilija BUTKUVIENĖ

„Bangos“ redaktorė,

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų

asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja