Vaclovas Dačkauskas: „Dažnai pagalvoju apie tolimesnę politiko karjerą“
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas su žmona Aldona kalėdiniame verslo bendruomenės vakare.
Ketvirtą kadenciją Klaipėdos rajonui vadovaujantis meras Vaclovas Dačkauskas jaučiasi galįs žmonėms drąsiai žiūrėti į akis: nepataisomų klaidų savo politinėje karjeroje sakosi nepadaręs. Prieš mėnesį šešiasdešimtmetį atšventęs ilgametis vadovas ateityje neatmeta galimybės siekti Seimo nario mandato ir tikimybės, kad kada nors lankys Trečiojo amžiaus universitetą. Nuo politinių skersvėjų užuovėją šeimoje randantis V. Dačkauskas po jubiliejinio šurmulio ištaikė progą trumpai atsakyti į tiesius „Bangos“ klausimus.
– Gerbiamas mere, kiek laiko Jūs iš savo gražių 60 metų atidavėte rajono savivaldai, politikai?
– Aktyvioje politinėje veikloje dalyvauju nuo 1988 metų. Nuo 2003 metų esu renkamas Savivaldybės tarybos nariu ir meru.
– Ar kada nors keitėte politinę partiją? Jei nekeitėte, kodėl? Jei keitėte – irgi kodėl?
– Politinės partijos nesu keitęs, nes esu už pažiūrų ir vertybių pastovumą.
– Vieno ekonomiškai stipriausių Lietuvoje Klaipėdos rajono meru dirbate jau keturioliktus metus. Kokie trys darbai ar uždaviniai labiausiai džiugina Jus patį kaip politiką, ir kas labiausiai atnešė naudos rajono gyventojams?
– Per tuos metus kartu su Savivaldybės taryba ir Administracija bei Savivaldybei pavaldžiomis organizacijomis pavyko padaryti daug darbų. Prie svarbiausių darbų norėčiau priskirti strateginio planavimo ir programinio biudžeto įdiegimą, valdant savivaldybės finansus – tai leido žymiai efektyviau ir racionaliau panaudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Taip pat vandentvarkos projektų miestuose ir gyvenvietėse įgyvendinimas – ženkliai pagerėjo gyventojų gyvenimo kokybė, toliau švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų, kultūros ir sporto įstaigoms priklausančių pastatų renovacija ir t. t. – esmingai sumažėjo išlaidos šildymui, pagerėjo darbo ir mokymosi sąlygos, į gerąją pusę pasikeitė ne tik pastatų bei patalpų techninės charakteristikos, bet ir estetinė išvaizda.
– Pasakykite atvirai, ar esate padaręs klaidų?
– Neatitaisomų klaidų politiko veikloje, atrodo, nesu padaręs. O smulkių tikriausiai. Žiūrint iš laiko perspektyvos, visi sprendimai, dėl kurių teko apsispręsti balsuojant Savivaldybės taryboje, šiandien tikriausiai būtų tokie patys.
– Jūs esate meras, rajono Tarybos pirmininkas. Kaip vertinate šios kadencijos Tarybą, ar ji dirba sklandžiai, produktyviai?
– Mano nuomone, šios kadencijos Taryba dirba gana sklandžiai ir produktyviai. Per nepilnus dvejus šios kadencijos metus Savivaldybės daugumą sudariusių atskirų partijų lyderiai ir Tarybos nariai jau pažino vieni kitus ir suprato, kad kompromisų paieška ir dialogas yra būtini politikoje. Be šito neįmanomas jokios kolektyviai valdomos institucijos darbas.
– Kokių uždavinių niekaip neina išspręsti ir kas trukdo?
– Finansavimo paieška Gargždų kultūros centro rekonstrukcijos projektui įgyvendinti yra didžiausias Savivaldybės galvos skausmas. Dar turime vilties, kad Aplinkos ministerija skirs ES paramos lėšas šio projekto įgyvendinimui valstybės projektų planavimo būdu. Gavus neigiamą atsakymą, projektas bus siūlomas finansuoti Savivaldybės biudžeto ir skolintomis lėšomis.
– Kas labiausiai Jus jaudina kaip rajono vadovą, politiką, žmogų?
– Mane kaip politiką ir žmogų labiausiai neramina, kad valstybė labai mažai finansinių išteklių skiria socialinių būstų (butų) įsigijimui ar statybai bei pirmo būsto jaunoms šeimoms kreditavimui (10 proc. įsigyjamo būsto vertės, bet ne daugiau kaip 8,7 tūkst. Eur, visiškiems našlaičiams – 20 proc.). Mano galva, tai ir yra viena iš didžiausių jaunimo emigracijos priežasčių.
– Merai dažnai tampa Seimo nariais, ministrais. Ar Jūsų nevilioja sostinė, karjera, valdžios viršūnės?
– Apie tolimesnę karjerą dažnai pagalvoju, todėl neatmetu galimybės dalyvauti 2020 metų rinkimuose į Seimą.
– Kokius būdo bruožus atsinešėte iš vaikystės, perėmėte iš savo tėvų? Kokioje aplinkoje augote? Kuo svajojote būti?
– Gimiau ir užaugau iki pilnametystės ant Ašvos upės kranto Šilalės rajone. Iš tėvuko esu paveldėjęs domėjimąsi politika, iš mamos – racionalų, pamatuotą ir pragmatišką požiūrį į mus supantį pasaulį. Augau didelėje ir darnioje šeimoje, kur vyresnieji broliai ir seserys globojo ir rūpinosi jaunesniaisiais bei padėjo tėvams namų ruošoje bei ūkyje. Dar paauglystėje svajojau apie politinę-vadybinę karjerą.
– Kokius mokslus esate baigęs? Ar neketinate dar mokytis?
– Esu baigęs tuometinį Kauno politechnikos instituto Klaipėdos vakarinį skyrių, kur įgijau inžinieriaus statybininko specialybę. Nuolat gilinu savo žinias dalyvaudamas įvairiuose su dabartiniu darbu susietuose seminaruose ir konferencijose. Dabartinis laikas labai dinamiškas ir besikeičiantis, todėl žinių atnaujinimas visiems yra būtinas. Įsigyti naujos specialybės jau nebeketinu, bet kad ateityje lankysiu Trečiojo amžiaus universitetą – tikimybė didelė.
– Ar turite daug draugų, bendražygių, lydinčių jus ne vieną dešimtmetį?
– Mano geriausi draugai – tai žmona, dukros ir anūkė bei artimiausi žmonės tiek iš mano, tiek iš žmonos pusės. Bendražygių, su kuriais dalyvauju politikoje nuo 1990 metų, taip pat yra daug. Ir aš esu jiems visiems dėkingas už paramą ir palaikymą.
– Kokia Jūsų šeima? Pomėgiai? Ką planuojate veikti, jei kada nors nebebūsite meru?
– Gyvename dviese su žmona. Dukros jau suaugusios ir gyvena atskirai. Turime vieną anūkę, kuri yra mums didžiausias džiaugsmas ir paguoda. Laisvalaikiu mėgstu pakeliauti, bendrauti su artimaisiais, nueiti į kiną, koncertą. Baigęs mero karjerą, iš politikos trauktis neketinu, o kaip bus iš tikrųjų – parodys laikas.
Dėkojame už atsakymus.
Kalbėjosi Jolanta BENIUŠYTĖ
