Vaiteliškių virtuvė prasidėjo nuo cepelinų

Autorės nuotr.: verslininkai A. ir R. Noreikos vertina savo kolektyvą ir klientus, kurių geras žodis įkvepia, neleidžia stovėti vietoje.

„Kad verslas būtų sėkmingas, turi jam visą save atiduoti. Turi pajusti, ko žmogui reikia, kad jis pirktų tavo prekę ar paslaugą“, – tvirtino Aušra Noreikienė, „Vaitelių“ sodininkų bendrijoje kartu su vyru Ričardu prieš kelerius metus atidariusi maisto prekių parduotuvę.
Dabar šią vietą, kur galima nusipirkti visų būtiniausių maisto produktų, įvairių konditerijos gaminių, žino ne tik vietiniai ir važiuojantieji pro šalį Kretingos–Gargždų keliu. Stabtelėti mašina sugundo nuo kelio gerai matomas užrašas „Cepelinai“, dėl kurių, pasirodo, kai kas ir nemažą lankstą daro, kad į svečius nusivežtų vaiteliškių virtų cepelinų.
Viskas nuo pamatų
Prieš 12 metų „Vaitelių“ sodininkų bendrijoje apsigyvenę A. ir R. Noreikos verslą iš pradžių pradėjo savo namuose įkūrę parduotuvėlę. Vėliau, nusipirkę ir sutvarkę apleistą sklypą, 2016 m. įkūrė maisto prekių parduotuvę prie kelio. „Pradžia buvo sunki, žiemos metu soduose visiškas sąstingis“, – prisiminimais apie verslo pradžią dalijosi UAB „Ričardo prekyba“ vadovas R. Noreika. Vasarą „Vaitelių“ sodininkų bendrijoje knibžda žmonių, tad maisto prekių parduotuvė jiems buvo ir yra reikalinga. Kadangi nemažai sodininkų statosi namus, į parduotuvę atėję statybininkai Ričardo ir Aušros ėmė teirautis, ar jie negalėtų pasiūlyti ir šilto maisto, pavyzdžiui, koldūnų, sriubos. Taigi poreikis verslininkams padiktavo, kuo gali užsiimti likusioje pastato dalyje. Tad jau 6 metus veikia virtuvė, kurioje verdami cepelinai, sriubos, kepami kotletai, kepsniai ir kiti mėsos patiekalai.
Prieš imdamiesi naujos veiklos, kad suprastų būsimų klientų poreikius, verslininkai analizavo, ką žmonės dažniausiai valgo pietums. Viename Klaipėdos prekybos centre klestėjusioje kavinėje pastebėjo, kad mėgstamiausi cepelinai ir šaltibarščiai. „Iš pradžių galvojome, kad dviese virsime cepelinus, juk namuose irgi verdame. Patys vakarais priešais televizorių priskusdavome po 5–8 kibirus bulvių. Po mėnesio supratome, kad vienu du neišsiversime – pasisamdėme pirmą darbuotoją“, – pasakojo Aušra ir Ričardas. Dabar vasaromis Vaitelių virtuvėje-parduotuvėje dirba iki 14 darbuotojų, žiemą sumažėja iki 10. Kasdieną feisbuke skelbiamas valgiaraštis, iš kurio niekada nedingsta cepelinai ir šaltibarščiai.
Klientų noras – greitai!
Pagrindinis klientų noras – greitai pavalgyti arba išsinešti maistą. „Pageidavimai kaip greito maisto restorane“, – šypsojosi Ričardas, visą žiemą tenkinęs ir gargždiškių valgytojų poreikius – vežiojęs pagal užsakymus pietus į Gargždų įstaigas. „Verčiamės per galvą, kad tik išlaikytume per žiemą savo darbuotojus, bet pavasarį, kai į sodus plūsteli sodininkai, vežioti maisto fiziškai nebespėjame“, – populiarios paslaugos sustabdymo priežastį paaiškino A. Noreikienė. Jei tik galimybės leis, išskirtinės spalvos Vaitelių virtuvės mašinytė žiemą vėl pasirodys Gargžduose.
Verslininkai pastebėjo, kad užsisakantieji maistą nori jį gauti labai greitai. „Būna, paskambina užsisakyti maisto ir sako, kad jau dėtume į dėžutes, nes tuoj atlėks pasiimti. Praeina 10–15 minučių ir neatvažiuoja, o mes nervinamės, kad maistas atauš, klientas bus nepatenkintas. Aš vertinu mūsų maistą iš pirkėjo pozicijų“, – pasakojo Aušra, save vadinanti įnoringa pirkėja. Kad žmonės labai skuba, patvirtina kitas pastebėjimas: išgirdę, kad cepelinų puodas baigia virti ir reikės luktelėti penkias minutes, sako, kad neturi tiek laiko. Pavalgyti galima ir ten pat jaukioje patalpoje, o vasarą – ir pavėsinėje.
Klientų poreikiai skirtingi: gargždiškiai užsisako ir lengvesnio maisto – vištienos patiekalų, košių, salotų, užkepėlių, o vietoje perkantieji nori pavalgyti ūkiškai – kiaulienos kepsnių, cepelinų, bulvių plokštainio. Norintiesiems deserto vaiteliškiai pasiūlo dar šiltų spurgų, kurias jie verda kas rytą.

UAB „Ričardo prekyba“ vadovas R. Noreika sako, kad jų mašiną, kuria vežioja maistą pagal užsakymus, dėl išskirtinės spalvos pažįsta ne tik Vaiteliuose.


Siekia kokybės
UAB „Ričardo prekyba“ dirba sustyguotas kolektyvas, kurį Aušra ir Ričardas labai vertina. „Per laiką kai kurie žmonės atkrito. Kadangi augome, atėjo naujų darbuotojų. Viena virėja jau penktus metus važinėja iš Rietavo, kai kas – iš Gargždų, dirba ir vietinių. Dalis mūsų darbuotojų 30–40 metų, kiti – nuo 50 metų. Deriname jaunesniųjų energiją ir vyresniųjų patirtį. Kolektyve visi sutaria, dirba su šypsena“, – pasakojo verslininkai.
Kas A. ir R. Noreikoms gadina nuotaiką? „Vienas blogas atsiliepimas – man jau tragedija“, – atsakė Aušra. Todėl, kai pavasarį suprastėja bulvės, kai nebegauna iš ūkininko tos veislės, kuri labiausiai tinka cepelinams, yra sulaukę piktokų komentarų, neva mažina porcijas. Ir kaip paaiškinti klientui, kad nemažina, bet cepelinai tiesiog nuverda į vandenį, atrodo lyg būtų susitraukę. Skaudina, kai nugirsta, kad cepelinų negamina, o verda šaldytus. Tokiems klientams akys išsiplečia, kai sužino, jog visas gamybos procesas vyksta čia pat. Yra atskira patalpa, kurioje skutamos bulvės, jos tarkuojamos, daroma tarkių tešla, o įdarui naudojamas ne pirktas faršas, o čia pat malama mėsa. „Esu priekabi ragautoja, nes turiu jautrų skrandį, todėl stengiamės gaminti taip, kad būtų skanu, ir iš kuo natūralesnių produktų“, – paaiškino Aušra, daug metų dirbusi mokytoja, turinti geografijos, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei pradinio ugdymo pedagogo diplomus. Paklausta, ar nesigaili iš mokyklos pasukusi į verslą, ji prisipažino, kad dirbdama mokytoja savimi pasitikėjo, o versle to pasitikėjimo dar trūksta.
Verslininkai nesiskundžia, kad patys dirba septynias dienas per savaitę ir darbo valandų neskaičiuoja. „Vienintelė atgaiva, – kelionės, koncertai, teatras. Keliaujame vieni du, nes niekaip negalime savo trumpų atokvėpio „pabėgimų“ suderinti su kokia nors kelionių agentūra. Mus domina istorija, menas, architektūra, gamta, bet jokiu būdu ne gulėjimas prie baseino. Kadangi dirbau geografijos mokytoja, pati sudarau maršrutus“, – prisipažino Aušra. Verslas reikalauja nuolatinių idėjų ir investicijų. A. ir R. Noreikos daug investuoja į inventorių, patalpas. „Tariamės abu visais klausimais, kartais garsiai ginčijamės, kol priimame sprendimą. Iš šalies gali pasirodyti, kad baramės. Idėjos, ką ir kaip daryti, ateina tarsi iš aukštybių“, – šypsojosi Aušra.
Laima ŠVEISTRYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių